Felix Kalmenson

Felix Kalmenson yra Rusijoje gimęs menininkas, kuriantis instaliacijas ir video. Jis savo darbais domisi kaip politiniai, instituciniai ir korporaciniai organai tarpininkauja istorijos ir šiuolaikinių pasakojimų sklaidoje, tiria, kokį vaidmenį inovacijos atlieka komunikacijos ir technologijų lauke, kad iš naujo apibrėžtų viešumą, suverenumą ir galią. Menininkas dalyvavo parodose, kurios vyko ACAC (Aomori, JP), Success (Perte, AU), Museum Abteiberg (DE), Minsheng Art Museum (Šanchajuje, CN), AGO (Toronte, CA), ZK/U Center for Art and Urbanistics (Berlyne, DE), Aaran Gallery (Teherane, IR), Le Cube (Rabate, MA), La Fabrique Culturelle des Anciens Abattoirs (Kasablankoje, MA), Centro Negra (Blankoje, ES) ir The New Gallery (Kalgaryje, CA). Felix dalyvavo rezidencijų programose Rupert (Vilniuje, LT), National Center for Contemporary Art (Sankt Peterburge, RU) ir Spaces (Klivlende, US). Taip pat jis priklauso kolektyvui ADL, kurio solo paroda Land Also Moves buvo atidaryta Si Shang Art Museum, Pekine, 2017 m. kovą.

Projektas, ties kuriuo Felix dirbo Ruperte, tyrė, kaip keitėsi II-ojo pasaulinio karo žiaurumų žydų bendruomenei atminimas pasikeitus politinei situacijai – atgavus nepriklausomybę – buvusiose sovietinio bloko šalyse, ypač Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Jis nagrinėjo, kaip mobilizuojama atmintis ir jai priskiriamas naujas naratyvas neesant liudytojui, kaip paveikiama kitų žmonių pasakojama istorija apie visišką arba beveik visišką genocidą. Menininkas vykdė tyrimą įvairiose genocido atminimo vietose, tyrė, kaip tos vietos ir jų istorijos buvo aktyvuotos arba užmirštos besikeičiančių rėžimų, nuo nacių okupacijos, sovietinio rėžimo ir iki nepriklausomos Lietuvos. Šis tyrimas orientavosi į Panerių žudynių vietą, žydų partizanų stovyklą Rūdninkų miške ir buvusias Šnipiškių žydų kapines (ant kurių dabar stovi sovietų sporto rūmai). Vykdydamas tyrimą Felix surinko daugybę dokumentų iš valstybinių archyvų, ėmė interviu iš mokslininkų ir holokausto išgyventojų, nufilmavo ištisas valandas vaizdinės medžiagos. Darbas žymi būdus, kuriais atmintis ir istorija yra nuolat konstruojama ir kaip istorinio išsaugojimo projektu yra ne tik vadovaujamasi, bet juo ir vedamas šiuolaikinis politikos diskursas. Jis savo darbu tikisi atskleisti „istorinę“ funkciją kaip būtiną aktorių dabarčiai, kuri pilna politinių realijų, pertraukti. Ar tai būtų žydų antkapių aptikimas Vilniaus parkų grindinyje, keliantis tarptautinį nepasitenkinimą, ar Lietuvos derybos dėl buvusių žydų kapaviečių panaudojimo ateityje, kad gautų didesnį palankumą iš UNESCO, šios vietos pristato nepriklausomą subjektyvumą, kuris nuolat įsikiša į dabartį. Kol kas, kaip rezultatas, yra vienas video darbas, pavadintas The Taste of Real Bread (liet. „Tikros duonos skonis). Jame rodomi vaizdiniai iš yrančių griuvėsių partizanų stovyklavietės Rūdninkų miške prieš jo interviu su žydų partizane ir holokausto išgyventoja Fanya Brantsovsky, pasakojančia savo istoriją apie pabėgimą iš Vilniaus geto dieną prieš jo likvidaciją.