Paskelbti Rupert rezidentai 2018 m. sausio – birželio mėnesiams

Isabel Legate, My Eyelashes Ribbling (Melon Flavored) 2017

Džiaugiamės galėdami pristatyti 2018 m. sausio – birželio mėnesių Rupert rezidencijų programoje dalyvausiančius menininkus, kuratorius ir tyrėjus. Kandidatai buvo atrinkti atviro konkurso metu. Rezidencijos dalyvius atrinko žiuri, kurią sudarė Rupert direktorė Justė Jonutytė, lietuvių menininkas, vienas Vilniaus patafizikos instituto įkūrėjų, menininkų dienos centro „Autarkia“ ir eksperimentinės inžinerijos stovyklos „eeKūlgrinda“ organizatorius Robertas Narkus, Rupert rezidencijų ir alternatyvios edukacijos kuratorius Adomas Narkevičius. Džiaugiamės galėdami pakviesti šiuos rezidentus į Vilnių (abėcėlės tvarka):

Abri de Swardt (Pietų Afrikos Respublika), Chloe Stead (Jungtinė Karalystė), Christopher Aque (JAV), Daphné Boxer (Kanada) & Eli Kerr (Kanada), Ellie Hunter (JAV), Guillaume Adjutor Provost (Kanada), Yan Xing (Kinija/JAV), Ioanna Gerakidi (Graikija/Nyderlandai), Isabel Legate (JAV), Jacob Dwyer (Jungtinė Karalystė/Nyderlandai), Laurie Kang (Kanada), Leah Clements (Jungtinė Karalystė), Megan Plunkett (JAV), Santiago Taccetti (Argentina/Vokietija),  Vilte Bražiūnaitė (Lietuva/Austrija) & Tomas Sinkevičius (Lietuva/Švedija), Zuzanna Czebatul (Lenkija/Vokietija).

Abri de Swardt (g. 1988) – menininkas iš Johanesburgo (PAR), dirbantis video, fotografijos, kostiumo, garso meno, skulptūros ir performanso srityse. Savo kūryboje, kurią pats apibūdina kaip „skendimo estetiką“, De Swardt plėtoja rasines bei identiteto problemas, rūpinasi queer bendruomenės atstovų matomumu bei girdimumu. De Swardt baigė meno magistro sudijas Londono Goldsmito universitete, dirbo lektoriumi Štelenbošo bei Vitvatersrando universitetuose (PAR). Parodos rengtos „Chapter“, Kardife (JK), „Jerwood Space“, Londone (JK), „One Thoresby Street“, Notingeme (JK), „Šiuolaikinio meno institute“, Londone, „KZNSA“, Durbane, „IV-ojoje tarptautinėje Maskvos jaunojo meno bienalėje“ (Rusija) ir kitur. Rupert rezidencijoje praleistą laiką de Swardt skirs tolimesniam idėjų pristatytų ankstesnėse personalinėse parodose vystymui. Projektas „Pit, Lip, Tip“ arba „tinkami kūnai su netinkamais garsais“ plėtos hegemonijos, įkūnytų patirčių, kolonizacijos bei queer kultūros, taip pat glaudžiai susijusių su dezorientacijos ir disindentifikacijos procesais, temas.

Chloe Stead (g. 1988) – britų tekstų autorė, redaktorė, meno kritikė šiuo metu gyvenanti Berlyne. Stead darbai publikuoti tokiuose leidiniuose kaip Frieze, Frieze d/e, Spike Art Quarterly, AnOther Magazine, Artspace ir kitur. Grožiniai tekstai – Pfeil Magazine bei The Interjection Calendar. Ji taip pat dirba lektore Hamburgo meno akademijoje, daugiausia rašo apie performanso bei instaliacijų meną, kylančius menininkus, feminizmą, indentiteto politiką. Rupert rezidencijoje praleistą laiką Stead skirs tyrimui, kuris paruoš pagrindą ateityje planuojamai išleisti knygai nagrinėjančiai meno pasaulio santykius, tvarką ir etiką. Tyrimo metu, autorė kalbins įvairius meno lauko atstovus (menininkus, kuratorius, kritikus), kurie vienu ar kitu būdu yra pasipriešinę meno pasaulio tvarkai. Tokios situacijos dažnai yra nutylimos bei gali neigiamai paveikti šių žmonių karjeras, taigi pats projektas bus skirtas ne sėkmės istorijoms, bet pasakos apie individualius protestus.

Christopher Aque (g. 1987) – Niujorke gyvenantis menininkas, savo kūryboje nagrinėjantis kūno intymumo, geismo, seksualumo temų santykį su stebėjimo, asmeninių duomenų rinkimo ir kitomis galios išraiškomis. Aque baigė bakalauro studijas Čikagos universitete (JAV) bei magistrą Hunterio koledže. Menininko darbai eksponuoti tokiose institucijose kaip: SculptureCenter (Niujorkas), Laurel Gitlen (Niujorkas), Motel (Niujorkas), Regards (Čikaga). Šiuo metu jis reziduoja „Airspace“, „Abrons“ menų centre Niujorke. Rupert rezidencijoje Aque vystys įvairias medijas apimantį projektą „In Solitude“. Tai projektas, kuriame menininkas gilinsis į vienišą kūną bei jo patirtį bei simbolizmą. Vienišas kūnas erdvėje gali tapti politiniu pareiškimu ir tuo pačiu nurodyti į jo nebūvimą. Socialinė aplinka visuomet kūną įprasmina kaip produktyvų, naudingą ar geidžiamą, Aque savo projektu sieks kūno sampratą permąstyti be į rėmus jį įstatančios socialinės aplinkos. Tam puikiai tiks nuo miesto šurmulio atokiau įsikūrusi Rupert rezidencija bei ją supanti gamta.

Eli Kerr (g. 1988) ir Daphné Boxer (g. 1987) – kuratorių duetas iš Monrealio (Kanada), 2016 metais atidaręs parodų ir projektų erdvę Vie D’ange. Institucijos pavadinimas kilęs nuo prancūziško termino “išvalyti automobilio alyvą” atspindi dueto interesus bei siekį parodose sujungti istorinę, socialinę bei ekonominę praėjusio amžiaus dvasią, kurią įkūnija industrinė galerijos aplinka, su šiuolaikinio meno eksperimentinėmis praktikomis. Rupert rezidencijos metu Kerr ir Boxer gilinsis į šiuolaikinius leidybos modelius bei pradės rengti pirmąjį Vie D’ange eksperimentinį leidinį. Šią publikaciją kuratoriai mato ne tik kaip savo praktikos tęsinį, padėsiantį dokumentuoti ir tokiu būdu įamžinti laikinus projektus bei per institucijos egzistavimo laiką sukauptas patirtis, bet ir kaip siekį apversti hierarchinį teksto ir parodos santykį, pačiam tekstui suteikiant savarankišką, parodai lygiavertį pavidalą. Įgyvendinant šį projektą kuratoriai planuoja bendradarbiauti su Lietuvos leidėjais.

Ellie Hunter (g. 1989) menininkė iš San Fransisko, JAV. Hunter baigė Lotynų Amerikos meno ir literatūros bakalaurą Dartmuto koledže bei skulptūros ir medijos menų magistrą Virdžinijos universitete. Menininkė yra įkūrusi projektų erdvę „The Sunroom”. 2017 Hunter apdovanota Virdžinijos universiteto stipendija už baigiamąjį darbą. Ateinančios parodos: „Some Time Salon“, San Fransiske, Vox Populi, Filadelfijoje ir Atlantos šiuolaikinio meno muziejuje. Hunter kuria stambaus mastelio, įvietintas instaliacijas, kūryboje tyrinėja fenomenologinę hospotalizuotų kūnų patirtį bei jų santykį su architektūra. Rupert rezidencijoje įgyvendins projektą „A Doctor, A Dreamer, A Carpenter“ – tai serija įsivaizduojamų medicininių instrumentų, įkūnijančių santykį tarp sintetinio (hospitalizuoto) bei organiško (aktyvaus) žmogaus kūnų.  Apmąstyti šią temą kūryboje paskatino spartus technologinių intervencijų į žmogaus kūną vystymąsis bei jų sukeltos psichologinės pasekmės, pavyzdžiui anestezija sukelia ir mirties, ir transcendentinius pojūčius. Šis įkūnyto susvetimėjimo ir atradimo paradoksas taps centrine Hunter projekto vystomo rezidencijos metu tema.

Guillaume Adjutor Provost (g. 1987) menininkas iš Monrealio, įgijęs menų daktaro laipsnį Kvebeko universitete (Kanada). Provost domisi kuratorinio meno koncepcija bei kuratorinių prieigų kaip meninės praktikos panaudojimu, istorijos konstravimo procesais, kuriuose pasitelkiami asmeniniai archyvai bei mokslinė fantastika. Menininkas yra apdovanotas keliais Kanados menu tarybos bei kitais grantais. Personalinės parodos rengtos Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Škotijoje. Šiuo metu menininką atstovauja „Galerie Hugues Charbonneau“ (Monrealis, Kanada). Rupert rezidencijoje Provost kurs video bei skulptūros darbų seriją, kuriuose menininkas tyrinės Claude’o Vivieri muzikinį palikimą. Vivieri – 1983 metais tragiškai žuvęs kanadiečių šiuolaikinės muzikos kompozitorius savo muzikoje palietęs įvairias su homoseksualumu susijusias temas. Projekto metu menininkas sieks nematerialiai muzikos formai suteiktį vizualų pavidalą. Save laikantis queer menininku Provost kūrybą naudoja kaip įrankį, kurio dėka yra (de)koduojama bei konstruojama kolektyvinė praeitis bei įprasminama dabartis.

Yan Xing (g. 1986) – tarpdisciplininis menininkas, kūryboje pristatantis kritišką žvilgsnį į istorijos konstravimą. Xing gimė Čongčinge, 2009 metais baigė Sičuano menu institutą. 2012 metais Kinijos šiuolaikinio meno apdovanojimuose pelnė geriausio jauno menininko titulą, tais pačiais metais nominuotas ateities kartos meno prizui (Pinčuko meno centras). Xing yra surengęs bei dalyvavęs parodose tokiose meno institucijose kaip Stedeliijk meno muziejus Amsterdame (Nyderlandai), Rubell Falimy Collection (JAV), Eli and Edythe Broad meno muziejus (JAV), Ullens šiuolaikinio meno centras (Kinija), Hiustono šiuolaikinio meno muziejus (JAV), Kadist Art Foundation (JAV). Paskutinė menininko personalinė paroda pristatyta Bazelio Kunthalėje (Šveicarija). Rupert rezidencijos metu menininkas kurs pseudo-dokumentinį filmą „Experiments also Die”, kuriame vystys pasakojimą apie neegzistuojančią avangardo parodą Vilniuje. Filmo kūrimą Xing įsivaizduoja kaip kolaboracinį, dialogo principu paremtą lokalizuotą projektą, prie kurio prisidėti bus kviečiami lietuvių menininkai ir kuratoriai.

Ioanna Gerakidi (g. 1992) menininkė, tekstų autorė bei kuratorė gyvenanti ir dirbanti tarp Amsterdamo ir Atėnų. Gerakidi baigė bakalaurą Atėnų universitete bei kritikos magistrą Sandbergo institute, Amsterdame. Bendradarbiavo su Atėnų menų festivaliu, „3 137“ projektų erdve bei „Mister Motley“ žurnalu, 2016 metais inicijavo „Uh Uh Uh Umm“ skaitymo grupę, nuo 2016 dėsto Rietveldo akademijoje, Amsterdame. Gerakidi kūryboje nagrinėja įvairias temas nuo meilės, gyvenimo, iki sutrikimo, (para)kalbų bei jutiminių, kūniškų patirčių. Rezidencijoje menininkė skirs laiką knygos rašymui bei ruošis performatyvioms paskaitoms, kuriose susijungs auto-(etno)grafiniai faktai su feminizmo teorija, meilės, sekso, atmetimo baimės temomis.

Isabel Legate (g. 1992) amerikiečių menininkė šiuo metu gyvenanti tarp Austino (Teksasas) bei Niujorko (Niujorkas), prieš kelis metus įgijusi bakalauro laipsnį Cooper Union koledže (Niujorkas). Kūryba iki šiol pristatyta Niujorke, Ciuriche bei Venecijoje. Legate kūriniai tyrinėja moteriškumo, plastiškumo, kūno suprekinimo sampratas. Menininkė kuria skulptūros, instaliacijos, kūrybinio rašymo, parfumerijos srityse. Rupert rezidencijoje Legate planuoja tęsti pradėtą meninį projektą „We Burned It So We Would Reek. We Burned It So We Would Reek“, kuris tyrinėja reklamos strategijas, prekėms suteikiant tam tikras prasmes, jas tranformuojant į trokštamus objektus. Projekte naudojantis formaliomis priemonėmis, jungiat skulptūrą, video meną bei parfumeriją, į kūrinio audinį menininkė įpins istoriją, pasakojančią apie dviejų kūnų viename kovą, lėta susinaikinimą bei jų transformaciją į kitą, malonesnį būvį.

Jacob Dwyer (g. 1988) britų video bei garso menininkas, šiuo metu gyvenantis Amsterdame. Dwyer kūryba pristatyta tokiose meno erdvėse kaip „IFFR“ (Roterdamas, NL), „IDFA“ (Amsterdamas, NL), „BFI“ (Londonas, GB), „Baltic 39“ (Niukastlas, GB), „Galerie Juliette Jongma” (Amsterdamas), “Herrmann Germann Contemporary” (Ciurichas, CH). Anksčiau buvo „De Ateliers“(Amsterdamas) bei „Deltaworkers“ rezidencijose. Rupert rezidencijoje Dwyer kurs kino teatrui skirtų audio kūrinių seriją. Darbai susidės iš skirtingų personažų (balsų) pasakojimų, pasižyminčių neįprastu požiūriu į realybę. Šiame Dwyer darbe ypač svarbi bus Rupert rezidencijos geografinė padėtis, tiesiogiai refletuojati darbe naudojamų rašytojo Witold Gombrowicz tekstų, kalbančių apie miesto ir gamtos sintezę, aplinką.

Laurie Kang (g. 1985) – Toronte gyvenanti menininkė, dirbanti fotografijos, skulptūros, instaliacijų bei video srityse. Kang baigė magistro studijas Bardo koledže (Niujorkas), praeitais metais rezidavo„Interstate Projects“ Brukline, Niujorke. Paskutinės parodos pristatytos Toronte, Monrealyje, Niujorke, Filipnuose, Londone, Vroclave, Varšuvoje, Grace ir kitur. Rupert rezidencijoje Kang dirbs ties projektu „The Scribble, The Knot and The Blob“ – tai kelias medijas (skulptūrą, fotografiją ir video) apimantis meninis projektas jungiantis epigenetiką (mokslą apie genus ir paveldėjimą), feminizmo ir (post)kolonializmo teorijas, religiją, mokslinę fantastiką ir autobiografinius elementus, kuriame menininkė gilinsis į kūno kaip materijos, savimonės daugialypiškumo klausimus.

Leah Clements (g. 1989) – Londone gyvenanti menininkė, 2013 metais baigusi Goldsmito Londono universitetą, vizualiojo meno studijas. Paskutinės parodos: Muddy Yard (Londonas, JK), Auto Italia (Londonas), Res (Londonas). Šių metų gale menininkė reziduos „HereNow SPACE” rezidencijoje, Londone. Clemets kūryba tyrinėja emocinius patyrimus, pasąmonės procesus, auto-transcendentines akimirkas, sąlygotas tiek psichologinių, tiek fizinių išgyvenimų, santykį tarp individualaus ir kolektyvinio identitetų. Rupert rezidencijos metu Clements plėtos anksčiau pradėtą meninį tyrimą, video darbą “Collapse”, kuriame gilinasi į individo sąmoningą ir nesąmoningą nesugebėjimą susidoroti su stresinėmis situacijomis, pasireiškiantį miego sutrikimu bei ekstremale jo forma – narkolepsija. Šią būseną menininkė apibūdina kaip „narkoleptinę būtį/nebūtį”, o miegą siūlo suvokti kaip tam tikrą pasąmoninį savisaugos instinktą. Dalį rezidencijoje kuriamo filmo sudarys šių metų pradžioje nufilmuota medžiaga Londono ligoninėje, kuomet pati menininkė buvo tiriama dėl narkolepsijos.

Megan Plunkett (g. 1985) – instaliacijų, skulptūrų kūrėja, fotografė ir leidėja gyvennati Los Andžele. Menininkė baigė magistro studijas Bardo koledže (Niujorkas, JAV), studijų metu įsteigė nepriklausomą leidybos kompaniją, skirtą retiems, nekomerciniams meno ir literatūros leidiniams. Personalinės menininkės parodos pristatytos Londone, Glasge, Čikagoje bei Los Andžele. Rupert rezidencijoje Plunkett, pasitelkdama daugiau nei dešimties metų patirtį darbo leidyboje, ruoš pirmąją savo asmeninę menininkės knygą, kurią planuoja publikuoti po rezidencijos.

Santiago Taccetti (g. 1979) menininkas šiuo metu gyvenantis Berlyne. Tacceti yra tebevykstančio projekto „Stoneroses“ bendraįkūrėjas. Jo darbai eksponuoti tokiose institucijose kaip „Cabaret Voltaire“, „Manifesta 11“ (Ciuriche), „Centre d'art“ (Santa Monikoje), „CCCB“ (Barselonoje), „Istituto Italo Latinomericano“ (Romoje), „La Panaderia“ (Meksike), „CC San Martin“ (Buenos Airės), „1857“ (Osle) taip pat „Retrospective Gallery“ ir „Baryshnicov“ meno centre, Niujorke. Rupert rezidencijoje Taccetti dirbs ties projektu „A House is not a Home“. Projektas susidės iš kelių medijų, jungiant video, garso meną ir objektus, galiausiai visą tai išvystant į video darbą. „A House is not a Home“ – tai septinto dešimtmečio prancūzų situacionistų eksperimentų įkvėptas projektas, kuriame menininkas ketina naudoti laisvos asociacijos techniką, kuomet kelios idėjos yra pateikiamos jas siejant (arba ne) tam tikrais loginiais ryšiais bei įtraukiant eksperimentinio elgesio, būdingo miesto gyvenimui – greito keliavimo per miesto erdves, formą.

Viltė Bražiūnaitė (g. 1991) ir Tomas Sinkevičius (g. 1991) – lietuvių šiuolaikinių menininkų duetas kartu dirbantis nuo 2014 metų. Menininkų darbai eksponuoti Lietuvoje, Austrijoje ir Švedijoje. Viltė Bražiūnaitė baigė Vilniaus dailės akademiją, šiuo metu studijuoja Vienos meno akademijoje, Austrijoje. Tomas Sinkevičius taip pat baigė Vilniaus dailės akademiją, vėliau įgijo magistro laipsnį Švedijos Konstfack akademijoje. Viltės ir Tomo kūryboje svarbi yra gamtos bei skaitmeninės medijos sintezė, darbams būdingas konceptualus daugiasluoksniškumas bei atvirumas interpretacijai. Rupert rezidencijos metu tęs anksčiau pradėtą meninį projektą „Paint Job“.

Zuzanna Czebatul (g. 1986) Berlyne gyvenanti lenkų menininkė. Studijavo Frankfurto Städelschule (Vokietija) bei magsitrą Hunterio koledže, Niujorke (JAV). Personalinės parodos surengtos Niujorke, Varšuvoje, Kiolne, Berlyne, Los Andžele ir kitur. Neseniai Czebatul laimėjo konkursą 2018 metais surengti personalinę parodą „FUTURA“ šiuolaikinio meno galerijoje, Prahoje (Čekija). Czebatul kūrybinės praktikos apima įvairias medijas, skulptūrą, instaliacijas, foto, video, o darbai laviruoja ant plonos ribos tarp komercinio produkto, architektūrinio relikto ir meno kūrinio. Menininkė ypač didelį dėmesį teikia erdvei, kurioje darbai yra eksponuojami bei kuriami, tad ir Rupert rezidencijoje planuojamas projektas bus glaudžiai susijęs su vieta, kurioje rezidencija yra įsikūrusi, dėmesį telkiant į Vilniaus, kaip post-sovietinį laikotarpį išgyvenančio, dažnai prie Rytų Europos priskiriamo miesto, kontekstą.

Taip pat norėtume padėkoti Rupert rezidencijų programos partneriams ir rėmėjams:

Lietuvos Kultūros Taryba

Lietuvos Kultūros Ministerija

Pakrantė