{"id":12650,"date":"2016-04-23T12:25:00","date_gmt":"2016-04-23T09:25:00","guid":{"rendered":"http:\/\/rupert.lt\/joshua-simon-kuratoriskumas-dalumas-ir-skolos-medziagiskumas\/"},"modified":"2016-04-23T12:25:00","modified_gmt":"2016-04-23T09:25:00","slug":"joshua-simon-kuratoriskumas-dalumas-ir-skolos-medziagiskumas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/rupert.lt\/lt\/joshua-simon-kuratoriskumas-dalumas-ir-skolos-medziagiskumas\/","title":{"rendered":"Joshua Simon: \u201eKuratori\u0161kumas, dalumas ir skolos med\u017eiagi\u0161kumas&#8221;"},"content":{"rendered":"<div dir=\"ltr\">\n<p>Rupert kvie\u010dia jus \u012f Joshua Simon paskait\u0105 \u0160MC skaitykloje, art\u0117jant\u012f \u0161e\u0161tadien\u012f 16:00 val.<\/p>\n<p>Prek\u0117s med\u017eiagi\u0161kumas \u0161iandien nebeapsiriboja darbu, o \u012ftraukia ir skolos samprat\u0105. Daiktai yra plasti\u0161ka skolos negatyvioji erdv\u0117. In-dividas turi dvigub\u0105 reik\u0161m\u0119 &#8211; tai kas, yra neatskiriama nuo sav\u0119s ir atskirta nuo viso kito. Taigi, individas pats savyje yra dalumo neigimas, tai, kas visada jau yra ka\u017eko kito dalis. Kai G. Deleuze nurodo \u012f dalum\u0105 (dividualum\u0105) straipsnyje &#8222;Postcript on the Societies of Control&#8221; (<i>liet.<\/i>\u00a0&#8222;Priera\u0161as apie kontrol\u0117s visuomenes&#8221;), naudoja \u0161\u012f termin\u0105 siekdamas atskleisti individualumo \u017elugim\u0105. Dividas Deleuze&#8217;ui yra esyb\u0117, klaid\u017eiojanti tinkliniais ry\u0161iais. Sulietas per gamybos elgesio taisykles ir skolos ekonomik\u0105, dividas yra pastoviose derybose. Judri t\u0117km\u0117, visada dalin\u0117, dividas yra visada tapimo subjektu vyksme. Kaip atvira forma visokiems hibridizacijoms, dividas yra pastovios gamybos med\u017eiaga, prie\u0161inga fiksuotam subjektui ar tvirtai tapatybei; tai persitvarkantis, persikuriantis subjektas. Ne pa\u010dios sav\u0119s esyb\u0117 atsiskyrusi nuo viso kito, bet visada dalis ka\u017eko, visada santykyje. Prek\u0117, b\u016bdama m\u016bs\u0173 socialini\u0173 santyki\u0173 med\u017eiagin\u0117 i\u0161rai\u0161ka, \u012f save \u012ftraukia besikei\u010dian\u010di\u0105 m\u016bs\u0173 dalumo ir jo sujungtumo esamyb\u0119 visur (<i><i>angl. omnipresence). <\/i><\/i>Parodos atveria \u0161i\u0105 daikt\u0173 geb\u0105 rezonuoti.<\/p>\n<div dir=\"ltr\">Joshua Simon yra MoBy direktorius ir vyriausiasis kuratorius. Maayan publishing \u017eurnalo vienas \u012fk\u016br\u0117j\u0173 ir redaktorius. Vera List Centre for Art and Politics tarybos narys (2011-2013).\u00a0<i>Neomaterialism\u00a0<\/i>autorius<i>\u00a0<\/i>(Sternberg Press, 2013), ir\u00a0<i>Ruti Sela: For The Record<\/i>\u00a0(Archive Books, 2015) redaktorius. Jo pastarojo meto kuratoriniai projektai:\u00a0<i>Factory Fetish<\/i>\u00a0(Westspace, Melbourne, kuruota kartu su Liang Luscombe),\u00a0<i>Roee Rosen: Group Exhibition<\/i>\u00a0(Tel Aviv Museum of Art, kuruota kartu su Gilad Melzer), ir\u00a0<i><a style=\"color: #1155cc;\" href=\"http:\/\/www.tkwc.tumblr.com\/\" target=\"_blank\" rel=\"noopener noreferrer\">The Kids Want Communism<\/a><\/i>\u00a0(metinis projektas MoBY).<\/div>\n<div dir=\"ltr\"><\/div>\n<div dir=\"ltr\"><span style=\"color: #000000;\">Projekt\u0105 \u201eEmocij\u0173 politika: menas i\u0161pl\u0117stame lauke\u201c bendrai finansuoja Islandija, Lichten\u0161teinas ir Norvegija pagal EEE finansin\u012f mechanizm\u0105 bei Lietuvos Respublika.<\/span><\/div>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Rupert kvie\u010dia jus \u012f Joshua Simon paskait\u0105 \u0160MC skaitykloje, art\u0117jant\u012f \u0161e\u0161tadien\u012f 16:00 val. Prek\u0117s med\u017eiagi\u0161kumas \u0161iandien nebeapsiriboja darbu, o \u012ftraukia ir skolos samprat\u0105. Daiktai yra plasti\u0161ka skolos negatyvioji erdv\u0117. In-dividas turi dvigub\u0105 reik\u0161m\u0119 &#8211;&#8230; <a class=\"read-more\" href=\"https:\/\/rupert.lt\/lt\/joshua-simon-kuratoriskumas-dalumas-ir-skolos-medziagiskumas\/\">Daugiau<\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":12651,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[113],"tags":[],"class_list":["post-12650","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-archyvas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/rupert.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12650","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/rupert.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/rupert.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/rupert.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/rupert.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12650"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/rupert.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12650\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/rupert.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12651"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/rupert.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12650"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/rupert.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12650"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/rupert.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12650"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}