Joshua Schwebel
Gyvenamosios patalpos, 2020
Originalias „Pakrantės“ studijų sofas pakeitusios trys naujos sofos, sutartis, priežiūros įrankiai.
„Pakrantės“ pastatas, kuriame veikia „Rupert“ menininkų rezidencija, vadinamas kūrybinių industrijų centru. Be „Rupert“ biuro ir trijų rezidencijos studijų, likusi pastato dalis nuomojama pelno siekiantiems startuoliams, programuotojams bei mobiliųjų programėlių kūrėjams. Pastato architekto internetiniame puslapyje apie šią nuomą niekaip neužsimenama, kompleksą nurodant tik kaip menininkų erdvę, o „Pakrantės“ svetainėje abstrakčiai pažymima, kad pastatas yra „kūrybinė erdvė“. Mano nuomone, menininkų buvimas šiame pastate instrumentalizuojamas siekiant pagrįsti miglotą „Pakrantės“ kūrybinę tapatybę.
Nepaisant šių dažnų nuorodų į meną ir kūrybiškumą, „Pakrantės“ interjeras ir jo pagal užsakymą sukurti baldai parodo tikrąją pirminę šio pastato paskirtį – vykdyti „ofisinį“ darbą. Kaip „Ruperte“ reziduojantis menininkas galiu teigti, kad gyventi kitų žmonių biurams skirtoje erdvėje išties vargina. Sofos, kuriomis apstatytos studijos, buvo suprojektuotos pastato architekto bendradarbių, taip siekiant paremti „kūrybinių ir verslo atstovų susitikimus“. Tačiau jos neskirtos nei meninei gamybai, nei svetingai gyvenamajai erdvei kurti, ir yra itin nepatogios tiek sėdėti, tiek gulėti. Mano indėlis į parodą – šių sofų pakeitimas patogesniais baldais. Šiuo projektu siekiama nutraukti kūrybinio produktyvumo „gavybą“ iš menininkų rezidentų ir priminti bei įsisąmoninti, kad ši erdvė skirta ne tik darbui, bet ir menininkams gyventi, taip sykiu palaikant tingumą, komfortą, neprofesionalumą ir poilsį.
Šiuo tikslu mano įgyti nauji baldai „Pakrantėje“ turėtų likti ir po parodos: dėl jų pastatymo buvo pasirašyta galerijoje eksponuojama sutartis, kurioje naujosios sofos nurodomos kaip meno objektai, o „Rupert“ kuratoriai įpareigojami jomis rūpintis naudojant mano pagamintą priežiūros įrangą.
Joshua Schwebel yra kanadiečių kilmės konceptualus menininkas, šiuo metu gyvenantis Berlyne. Kūrėjo darbuose pertvarkomos administracinės ir biurokratinės formos, taip siekiant atskleisti meninių bei ekonominių vertybių sistemų kompromisus ir parodyti, kaip neoliberalizmas veikia per šiuolaikinį meną ir yra jo palaikomas. Kaip baltu vyru laikomas transseksualus asmuo, J. Schwebel šias susikertančias privilegijos išraiškas pasitelkia, kad infiltruotųsi į institucines valdančiąsias jėgas ir jas dekonstruotų.