Beatričė Mockevičiūtė ir Gintautė Skvernytė

Beatričė Mockevičiūtė ir Gintautė Skvernytė (g. 1994) – jų meninių praktikų ašyje atsiduria industrinės medžiagos, tokios kaip aliuminio profiliai, glicerinas ar parafinas. Šios medžiagos, nepaisant savo universalios panaudos ir, iš pažiūros, perregimos konsistensijos yra daugelio gamybinių procesų rezultatas: perdirbamos skirtingose vietose skirtingais būdais, jos žymi persipynusią gamybos ir vartojimo ekosistemą, nors pačios dažniausiai lieka nepastebimos. Dėl šių savybių, šios medžiagos menininkėms tampa įrankiu tiek permąstyti specifinių vietų istorijas, tiek kurti naujus įsivaizduojamus pasakojimus, gal dar tik išsipildysiančius ateityje. Beatričė Mockevičiūtė bei Gintautė Skvernytė kuria instaliacijas, kuriose laikas tarsi suspenduojamas ir greta jau egzistuojančios erdvės yra atveriamas naujas, vaizduotės bei galimybės, sluoksnis.

Rupert edukacinėje programoje jaunos menininkės siekia kartu išplėtoti šias jau individualiai pradėtas naudoti meninines strategijas ir pagilinti savo žinias bendraujant su kitais panašią praktiką turinčiais menininkais. Pageidaujamas edukacinės programos rezultatas yra instaliacija viešojoje miesto erdvėje, Vilniuje ar viename iš regionų, kuri tam tikrą laiko tarpą veiktų kaip meninis šios erdvės komentaras.