Ngoc Nau
Ngoc Nau yra Hanojuje ir Tai Ngujene (Vietnamas) gyvenanti medijų menininkė. Ji domisi įvairiais moksliniais eksperimentais ir, derindama tyrimus su gyvenimo patirtimi ir vaizduote, įtraukia juos į savo kūrybos procesą.
Vieni pagrindinių Ngoc ankstyvųjų įkvėpimo šaltinių buvo filosofinės idėjos apie budizmo kosmologiją ir fizikos teorijos apie šviesą. Ji taip pat domisi žmonių požiūrį į supantį pasaulį po truputį keičiančių naujųjų technologijų raida. Pradėjusi nuo makroperspektyvos, ji pamažu, pasitelkdama realių žmonių gyvenime vykstančias istorijas, pereina į mikrolygmenį ir ieško būdų, kaip didesnę sistemą sujungti su savo bendruomene. Šiuo metu menininkė į savo kūrybą integruoja įvairias medijas, pavyzdžiui, vaizdo instaliacijas – naudoja 3D programinę įrangą ir kitus atvirus interneto šaltinius, kad sukurtų naujas vaizdo dimensijas. Be kita ko, ji dirba su fotografinėmis šviesos dėžėmis, hologramomis ir papildytąja realybe (angl. augmented reality, AR). N. Nau kūryboje šios technikos padeda nurodyti, kaip naujosios medijos formuoja mūsų požiūrį į pasaulį.
Ngoc su menininkų kolektyvu „Sasa“ dalyvavo meno parodoje „Documenta“ (2015 m.), savo darbus ji pristatė Singapūro (2019 m.) ir Tailando (2021 m.) bienalėse, meno mugėje „Art Basel“ Honkonge (2023 m.).
Reziduodama Rupert, Nau daugiausia dėmesio skirs socialistinės architektūros tyrinėjimams, kylantiems iš prisiminimų apie laikus, kai jos ir vėlesnės kartos atstovai augo Sovietų Sąjungoje.
Šiaurės Vietname, ypač aplink Hanojų, kai kurie sovietinės architektūros pastatai vis dar naudojami, kiti – apleisti. Vietnamo infrastruktūra smarkiai keičiasi, prisitaiko prie šiuolaikinių vietnamiečių poreikių ir norų, tad sovietiniai pastatai ir jų socialistinė estetika daugumai nebėra patrauklūs. Be to, jų kaip bendruomenės vietų, skirtų kolektyviniams susibūrimams, funkcija išnyko arba iš dalies nebeegzistuoja.
Atlikdama meninius tyrimus Lietuvoje, Ngoc gilinsis į lietuvių ir socializmo architektūros santykius. Jos tyrimai, besiremiantys archyviniais dokumentais, žodinėmis tradicijomis, kasdiene žmonių veikla, daugiausia fokusuosis į vietų istoriją. Ypač daug dėmesio ji žada skirti teatro scenoms – tyrinės romantinius laisvės idealus. Šių tyrimų rezultatai atsispindės jos naujausiame kūrinyje.
Ngoc Nau rezidencija yra Pietryčių Azijos menininkų rezidencijų programos „SEA AiR – Studio Residencies for Southeast Asian Artists in the EU”, kurią parengė Singapūro NTU CCA ir finansuoja Europos Sąjunga, dalis.