2012 metais įkurtas Rupert meno, rezidencijų ir edukacijos centras per savo nenutrūkstamos veiklos laikotarpį suteikė sąlygas tobulėti per 300 kūrėjų iš Lietuvos ir viso pasaulio. Tai – Rupert rezidencijų ir Alternatyvios edukacijos programų dalyviai. Dar daugiau pakvietėme užsienio mentorių, paskaitų pranešėjų ir suorganizavome kviestinių menininkų/ių vizitų, kurių dėka Lietuvos auditorijai buvo pristatytos naujos šiuolaikinės kultūros idėjos, procesai ir kūriniai. Rupert daugiau nei 12 metų atliko tarsi pasaulio kultūros ambasados vaidmenį, tapusia vartais į Vilniaus ir Lietuvos kultūrinį gyvenimą. 

Manome, kad Lietuvoje būtinos erdvės, kurių imperatyvas – pasitikėjimas kūrėju/a ir jo/s prieiga prie visuomenei svarbių klausimų. Būtina erdvė, kurią suteikia Rupert – ekosistema kūrėjams/oms, netikėčiausių idėjų partneris, padedantis surasti kontaktus, įgyvendinti iš komforto zonos menininką/ę išstumiančius kūrinius, sutikti bendraminčių, galbūt lydėsiančių kūrybiniame kelyje visą gyvenimą. 

Liepos 27 d. Lietuvos kultūros tarybos sprendimu patvirtinta, jog pirmą kartą strateginių kultūros organizacijų sąraše 2025–2027 metais Rupert nebebus. 

Kaip jau pranešėme asmeniškai Rupert alumnų ir kitų kūrėjų bendruomenei – šis sprendimas priimtas nepaisant to, kad Rupert programų paklausa vietos ir tarptautiniu mastu pastaraisiais metais ženkliai išaugo. Tai rodo paraiškų dalyvauti mūsų programose kiekiai, augantis viešų Rupert renginių lankomumas ir daugybė mūsų alumnų projektų Lietuvoje ir užsienyje.

Norime viešai atsakyti į vieną esminių strateginio finansavimo ekspertų klausimų:

„Kaip ši, nišinei esamų ir būsimų meno profesionalų auditorijai skirta centro veikla prisideda prie Lietuvos kultūros lauko auginimo?“

Ar Rupert meno, rezidencijų ir edukacijos centras – nišinė organizacija? Taip! Taip, Rupert – nišinė organizacija, jei tai reiškia, kad centras pritraukia aktyviausius, novatoriškiausius ir kūrybiškiausius Lietuvos ir pasaulio kūrėjus/as. Šių ryšių mezgimas ir palaikymas – ilgas, daug rūpesčio ir darbo reikalaujantis procesas. 

Rupert programų alumnai liudija, jog šio proceso poveikis – ilgalaikis ir esminis. Anot Rupert Alternatyvios edukacijos programos (AEP) alumnės Aistės Ambrazevičiūtės: „tokios vietos ir sąlygos keičia gyvenimus“.  Reflektuodamas AEP, menininkas Algirdas Jakas pasidalino, kad ji „labai padėjo integruotis į Lietuvos meno sceną, tik ką grįžus iš studijų užsienyje. Tuo pačiu užsimezgė kontaktai su kitais alternatyvios edukacijos nariais, Rupert rezidentais ir kitais meno lauko dalyviais, kurių dėka atsirado naujos kolaboracijos, išaugo drąsios iniciatyvos (pvz., „Ubiškės 3“ rezidencija, organizuota AEP alumnės Anos Lipps, kurios dalyvis buvau dėka AEP programos ir ten atsiradusių pažinčių)“. 

Tarp kitų Alternatyvios edukacijos programos alumnų – ir tokie Lietuvą tarptautinio lygmens renginiuose ir parodose atstovaujantys kūrėjai kaip Robertas Narkus, Milda Dainovskytė ir Laurynas Skeisgiela, Edvinas Grinkevičius, Viktorija Damerell, Ieva Sriebaliūtė, Vytautas Stakutis, Milda Januševičiūtė, Ona Juciūtė, Monika Janulevičiūtė ir Antanas Lučiūnas, Augustas Serapinas, Vytenis Burokas, Audrius Pocius, Justinas Dūdėnas, Gediminas G. Akstinas, Viktorija Rybakova, Karolis Kaupinis, Eglė Razumaitė, Žygimantas Kudirka, Andrej Polukord, Gediminas Žygus, Vitalijus Strigunkovas, Vsevolod Kovalevskij ir Anastasia Sosunova ir dar daugelis kitų. 

Koks būtų Lietuvos kultūros laukas, jei neliktų erdvių, kur įvairių sričių kūrėjai galėtų išbandyti naujus eksperimentus, plėtoti idėjas, nebijoti klysti? Rupert Alternatyvios edukacijos programa yra vienintelė panašaus pobūdžio regione. Ji kasmet suteikia galimybę dešimtims menininkų (programos dalyvių ir kviestinių tutorių) dalyvauti eksperimentiniuose, kolektyviniuose, tarpdisciplininiuose mokymosi procesuose, pritaikant ir kvestionuojant lig tol formaliai įgytas žinias, mokantis mąstyti ir kurti atvirai.

Anot AEP alumnės Anastasijos Sosunovos, „Rupert komanda pasitikėjo mano kūrybiniu balsu bei sukūrė svetingą ir intelektualiai stimuliuojančią aplinką man augti tiek asmeniškai, tiek profesine prasme – manau, kad mane priimti tuo metu į programą reikėjo išankstinio pasitikėjimo. Dėka Rupert, galėjau sutikti ir bendradarbiauti su tarptautiniais menininkais, užmegzti ilgalaikes draugystes ir mainus su įvairiausiais meno profesionalais. Kuomet dalyvavau Alternatyvios edukacijos programoje 2016 metais, užmezgiau ryšius su tokiais menininkais/ėmis kaip Felix Kalmenson, Laure Prouvost, Maya Tounta, Adomas Narkevičius, Ellie Hunter, Valentinas Klimašauskas, Augustas Serapinas ir dar daugeliu kitų – jie tapo mano mentoriais, bendradarbiais ir kolegomis. Rupert rėmė mano praktiką jos labai ankstyvoje stadijoje ir skatino eksperimentuoti, kvietė dalyvauti daugybėje projektų, renginių ir iniciatyvų, kurios padėjo man vystyti mano kūrybą ir pasijusti ne tik Rupert šeimos ir Lietuvos meno scenos, bet ir globalaus šiuolaikinio meno tinklo dalimi. (…) Sunku įvardyti patirtis, kurios nebūtų susijusios su ryšiais, projektais ir kūrybinėmis idėjomis, išaugusiomis dirbant su Rupert: visi rezidentai/ės, svečiai ir smalsūs protai, atvykę į Vilnių, leidę pajusti, jog Vilnius priklauso visam pasauliui, ir aš, kaip menininkė, esu taip pat to pasaulio dalis.“

Savo ruožtu Rupert rezidencijų programos alumnas, 2024 m. LR Vyriausybės Kultūros ir meno premijos laureatas, menininkas Julijonas Urbonas teigia, jog „Rupert“ – viena iš labai nedaugelio (jei ne vieninelė) mažųjų Lietuvos meno organizacijų savo labai ribotais ištekliais gebanti kuruoti, rengti ir aktyvuoti tarptautinio mastelio projektus bei įtinklinti jaunus menininkus prestižiniame meno kontekste. Jei ne „Rupert“, Lietuva dar lauktų ilgoje eilėje prie meninės rezidencijos konkurso Europos branduolinių tyrimų organizacijoje CERN, kurioje rezidavau 2016 m. Jei ne „Rupert“, abejoju, ar būčiau atstovavęs Lietuvą Venecijos architektūros bienalėje 2019 m. Jei ne „Rupert“, nepažinočiau daugelio menininkų, kuratorių, mąstytojų iš įvairiausių šalių – mikro bendruomenės, kuri jau tampriai įsiraizgė ne tik meno, bet ir mokslo, pop kultūros bei įvairiausių sluoksnių visuomenės laukuose.“

Kita tokių erdvių kaip Rupert būtina misija – rūpintis, kad prieigą turėtų kūrėjai, nepaisant jų socioekonominio statuso ir kilmės. Iki šiol Rupert tai užtikrinome visas savo programas siūlydami nemokamai. Ateinančiais metais tvirtai siekiame žvelgti dar giliau – didinti galimybes kūrėjams/oms rezidencijoms gauti ne tik erdvę, bet ir saugias ekonomines sąlygas; atsiverti įvairesnėms kultūrinėms ir geografinėms patirtims bei progresyvioms idėjoms. 

Kad ir kaip Lietuvos kultūros tarybos sprendimas apsunkino sąlygas toliau siekti šių tikslų, liekame ištikimi pasaulinės, tvarios drąsių kūrėjų idėjų ekosistemos vizijai.

Viktorija Šiaulytė, direktorė
Rupert komanda