Paskelbti Rupert rezidentai 2018 m. liepos – gruodžio mėnesiams
Džiaugiamės galėdami pristatyti 2018 m. liepos – gruodžio mėnesių Rupert rezidencijų programoje dalyvausiančius menininkus, kuratorius ir tyrėjus. Kandidatai buvo atrinkti atviro konkurso metu bei specialiu kvietimu. Rezidencijos dalyvius atrinko žiuri, kurią sudarė nepriklausoma meno kritikė, rašytoja ir kuratorė Arielle Bier, Rupert direktorė Justė Jonutytė, Rupert asistuojantis kuratorius Yates Norton bei Rupert rezidencijų ir alternatyvios edukacijos kuratorius Adomas Narkevičius. Džiaugiamės galėdami pakviesti šiuos rezidentus į Vilnių (abėcėlės tvarka):
Cooper Jacoby (JAV), core.pan (Sybil Montet ir Simon Kounovsky) (Prancūzija/Vokietija), Daniel Rossi (Italija/Vokietija), Eleni Papazoglou (Graikija/Jungtinė Karalystė), Eli Cortiñas (Ispanija/Vokietija), Holly Childs (Nyderlandai/Australija), Jaakko Pallasvuo ir Anni Puolakka (Suomija/Nyderlandai), Philomene Pirecki (Jungtinė Karalystė), Rebecca Ackroyd (Jungtinė Karalystė), Renee Mboya (Kenija), Sarah Chow (JAV).
Cooper Jacoby (JAV) Los Andžele gyvenantis menininkas. Jacoby savo menine praktika tyrinėja technikos formuojamą erdvę bei gedimų kuriamą aplinkos infrastruktūrą. Menininkas kūrybinėje praktikoje gilinasi į medžiagų kilmę ir istoriją bei skulptūros priemonėmis fiksuoja santykį tarp artefaktų, ekonominių modelių sąsajų, siekdamas atskleisti po šiomis sąvokomis besislepiančias sistemas. Pastarosios solo parodos: Disgorgers, LUMA Westbau, Ciurichas (2017); Bait. Freedman Fitzpatrick galerijoje, Los Andžele (2017); Matte Wetter, valstybinėje Baden-Baden dailės galerijoje (2016); Stagnants. Mathew galerijoje, Berlyne (2016) ir Deposit, High Art erdvėje, Paryžiuje (2015). Grupinės parodos: KW šiuolaikinio meno institute, Berlyne; Neuer Aachener meno asocijacijoje, Achene ir White Flag Projects, Sent Luise, JAV. Rupert rezidencijos metu, Jacoby plėtos projektą, kuriame naudos Radio Nurse (liet. radijo seselė/auklė) – pirmąjį kūdikių monitorių pasaulyje. Pasitelkdamas ventrologijos metodą bei šį Isamu Noguchi suprojektuotą įrenginį, menininkas kurs daugiakanalį audio tekstą, kurio formatas primins radijo spektaklį atliekamą skulptūrų choro.
core.pan (Sybil Montet ir Simon Kounovsky) (Prancūzija/Vokietija) kūrėjai inicijavę meninio tyrimo programą – core.pan. Menininkai yra nepriklausomi video ir judesio (angl. motion) dizaino kūrėjai. Šiuo metu dirba ir gyvena tarp Berlyno ir Paryžiaus. core.pan projektas paremtas biomimetikos inžinerijos, pasąmonės, eksperimentinio mokslo bei simbiotiškų sistemų dizaino apmąstymais. Eksperimentuodami su skaitmenine bei materialia medžiaga, core.pan tyrinėja tarp misticizmo, dirbtinio intelekto, eksperimentinio mokslo bei simbiotinių sistemų dizaino egzistuojantį ryšį. Pirmaisiais core.pan bendradarbiavimo metais kolektyvas pristatė keturias solo parodas taip pat darbus pristatė meninėse erdvėse ir mugėse: Plato, Ostrava; Assembly Point, Londonas; Art Athina Art Fair, Atėnai; Macao, Milanas; A.M.180 galerija, Praha; Noplace gallery, Oslas. Neseniai menininkai atliko rezidenciją A.I.R Futura, Prahoje, o kovą atidarė parodą Exile galerijoje, Berlyne. Rupert rezidencijos metu duetas vystys projektą apmąstantį ryšį tarp žemės meno ir virtualios realybės (VR). Eksperimentai vyks gamtoje pasitelkus skulptūros bei naujųjų medijų praktikas. Bus tiriama iš protėvių paveldėto gamtinių aplinkų garbinimo vaidmuo. Menininkai sieks įkūnyti gamtinę energiją ir tik jai būdingas sistemas, tuo pačiu virtualiame archyve įprasminant kraštovaizdžio kaitą bei trapumą.
Daniel Rossi (Italija) menininkas šiuo metu gyvenantis Brėmene, Vokietijoje. Pastaruoju metu dalyvavo grupinės parodose: Jahresgabe 2017, Künstlerhaus am Deich, Brėmenas; AWOL, Raum für drastische Maßnahmen, Berlynas, Friedrichshain, 2017; Oh Wow, Weserburg, Brėmenas, 2017; Material Translations, Lofthouse, Notinghamas, 2016. 2017 Rossi baigė magistro studijas HfK Bremen (Brėmeno menų akademijoje), Prof. Stefan Baumkötter klasėje. Jo meninė praktika paremta tapybos struktūriškumu. Nuolatos sugrįždamas prie drobių ir vėl manipuliuodamas jų paviršiais jis sukuria taktilinę dimensiją paveiksle, pavyzdžiui naudodamas laisvai plėvesuojančią medžiaginę detalę. Eksperimentuodamas su spalva ir medžiaga, paviršiaus ir materialumo jis nelaiko priešingybėmis. Paveikslai turi proceso savybių ir kviečia žiūrovą klajoti tarp jo sluoksnių. Tik per ilgą laikotarpį Rossi paveiksluose atsiskleidžia jų įvairialypiai momentai ir aspektai, įgaunantys fosilijai būdingų savybių. Rezidencijos metu jis kurs pirmąjį darbą iš naujo paveikslų ciklo, planuojamo eksponuoti kitais metais. Dėmesys bus sutelkiamas į medžiagas, audinius, tekstūrą, jų pokyčius ir tokias technikas kaip raštų, struktūrų sugėrimą naudojant skystą lateksą bei tapybos intervencijas. Jis taip pat planuoja dokumentuoti patirtis užrašuose, kurie ilgainiui išsivystys į atvirą diskusiją rezidencijos pabaigoje.
Eleni Papazoglou (Graikija/Jungtinė Karalystė) yra dizainerė, tyrėja ir prodiuserė gimusi Atėnuose. Šiuo metu dirba ir gyvena Londone, kur baigė magistro studijas Karališkajame meno koledže ir bakalaurą Camberwell meno koledže. Papazoglou meniniai tyrimai analizuoja dalyvavimą, socialines priešpriešas ir įtampas egzistuojančius institucinėje aplinkoje taip pat apmąsto šiuolaikinius socialinius fenomenus, visuomenės įsitraukimą bei edukacinius metodus. Rezidencijos metu, Papazoglou vykdys projektą How to Meetings – performatyvių dirbtuvių ciklą, kurio pabaigoje bus sukurta instrukcija sistematizuojanti elgesio susitikimuose modelius. Jungiant įvairias praktiškas sprendimų priėmimo technikas, įvykių rekonstrukciją bei žaismingus eksperimentus, ši instrukcija pateiks kritišką požiūrį į iki šiol demokratiškais laikytus komunikacijos ritualus bei formas. Projekte derinant minčių, veiksmų eiliškumo, refleksijų rinkimą bei kolektyvinį sprendimų priėmimo modelį, siekiama kalbėti apie demokratiškų institucinių struktūrų kūrimo galimybę.
Eli Cortiñas (Ispanija) kaip kviestinė profesorė dėstė Mainco ir Kaselio meno akademijose, Vokietijoje. Menininkė taip pat buvo apdovanota Villa Massimo, Roma; Karl-Schmidt-Rottluft; Kölnischer Kunstverein Atelier; Shortlist kino meno apdovanojimas; Freunde der Nationalgalerie/ Filmakademie; Goethe instituto Turine; Kunstfonds; Berlin Senate; Villa Sträuli, Switzerland stipendijomis. Solo bei grupinės parodos pristatytos: Ludwig; Pompidou centre; Kunsthalle Budapest; Marta Herford; Maskvos modernaus meno muziejus; Kunstraum Innsbruck; Centro Atlántico de Arte Moderno, ir MUSAC. Cortiñas taip pat dalyvavo Tarptautinėje jauno meno bienalėje, Maskvoje; Mardin bienalėje, Turkijoje; tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje, Oberhausene; tarptautiniuose Curtas Vila Do Conde and Nešvilio filmų festivaliuose. Šiuo metu gyvena ir dirba Berlyne. Rezidencijos metu Cortiñas tęs projektą – video esė, kuriame menininkė gilinasi į veido ir kaukės supriešinimą moderniojoje tradicijoje, kurioje tikras veidas idealizuojamas, o kaukei suteikiamas netikrumo, iliuzijos įvaizdis. Kūrinys pavadinimu Rendezvous De Masques tyrinėja tarp šių leitmotyvų tvyrančią įtampą, apnykusius jų skirtumus, išskleidžia šios temos etimologinį, filosofinį bei kultūrinį kontekstus.
Holly Childs (Australija/Nyderlandai) rašytoja bei menininkė gyvenanti tarp Amsterdamo ir Sidnėjaus. Kūrybinėje praktikoje Childs gilinasi į su ekologija bei kompiuterinėmis sistemomis susijusią kalbą bei emocijas. Tekstų Danklands (Arcadia Missa, 2014-7) ir No Limit (Hologram, 2014) autorė, Maskvos Strelkos instituto, The New Normal programos (2017) magistrantė. Paskutiniu metu kūryba pristatyta: Patternist, kolaboracinis urbanistinis, papildytos realybės (AR) žaidimas (2017); Hydrangea 1 (kartu su J. G. Biberkopf) Rupert 5-osios alternatyvios edukacijos programos baigiamasis renginys, Vilnius (2017); Have The Dusk Deepen, Firstdraft, Sidnėjus (2017); meninių tekstų autorė Adam Linder choreografijai Some Proximity, Sidnėjaus bienalė (2016); Danklands [Swamped], Liquid Architecture, Viktorijos nacionalinė galerija, Melburnas (2015) kuratorė Quake II, Arcadia Missa, Londonas (2014) bei waterfalls.biz Slopes, Melburnas (2014). Rupert rezidencijoje Childs dirbs ties dviem projektais, kuriuos pristatys 2018 m. pabaigoje: Uncanny Valley Girl – kolaboracinis projektas su australų choreografe Angela Goh bei Hydrangea – serija audio bei performansų kūrinių (kartu su J. G. Biberkopf).
Jaakko Pallasvuo ir Anni Puolakka (Suomija/Nyderlandai) – menininkai, gyvenantys Helsinkyje bei Roterdame. Pallasvuo dirba performanso, video meno, parodų ir komiksų srityse. Savo darbuose jis tyrinėja šiuolaikinį egzistencinį nerimą ir viltis, susijusias su gyvenimu potencialioje ateityje. Pastaraisiais metais jo darbai buvo pristatyti Niujorko filmų festivalyje; Modernaus meno muziejuje Varšuvoje; TBA21 ir Jupiter Woods. Puolakka kuria performansus, video, instaliacijas ir piešinius, kuriuose tikru gyvenimu pagrįsta medžiaga įtraukiama į išgalvotus pasaulius. Kūriniai žaidžia su ribomis tarp žmonių – gyvūnų, kurie ieško prasmingų ir gyvų – kartais apsiblaususių ir purvinų – ryšių su kitomis būtybėmis, objektais ir aplinka. Puolakka darbai neseniai eksponuoti PLATO Ostrava; Kiasma; TENT (Roterdame) ir Performance Space (Niujorke). Rezidencijos metu, Pallasvuo ir Puolakka laiką skirs paralelinei kūrybos praktikai, kuria menininkai užsiima šalia video meno kūrybos, – kasdienei tapybai guašu ant popieriaus. Jų susidomėjimas tapyba susijęs su stebėjimo samprata, istoriškai laikyta viena svarbiausių vizualiųjų menų dalių, bet praradusią svarbą dėl spartaus vaizdo technologijų vystymosi ir konceptualių praktikų. Menininkų nuomone, tapyba ir stebėjimas galėtų vėl tapti svarbia, empatiškesnio, jausmingesnio ir magiškesnio egzistavimo pasaulyje dalimi. Rezidencijos metu, savo idėjomis jie planuoja dalintis kūrybos pristatymo bei dirbtuvių metu.
Philomene Pirecki (Jungtinė Karalystė) menininkė šiuo metu gyvenanti Londone, jos meninė praktika apima įvairias disciplinas: fotografiją, tapybą, skulptūrą, garso bei video meną ir rašymą. Neseniai Pirecki darbai eksponuoti Supplement, Niujorke; Chelsea Space, Londone; Luzern meno muziejuje (kaip dalis Laure Prouvost solo parodos); Northern Gallery for Contemporary Art, Sunderlande; Pace gallery, Londone; Palais des Beaux-Arts, Paryžiuje; State of Concept, Atėnuose; South London Gallery, Londone; Tate Liverpulyje (kaip dalis The Serving bibliotekos kolekcijos); Wysing menų centre, Kembridže. 2013 m. Pirecki pateko tarp geriausių kandidatų Max Mara meno prizo moterims konkurse (Art Prize for Women). Kartu su Paul Purgas ji vykdo Casa Delirium klubinių renginių seriją bei garso programą. Rezidencijos Rupert metu, menininkė tęs garso meno projektą bei vykdys audio-vizualinį tyrimą. Projekto metu Pirecki dirbdama su somatiniais, materialiais ir erdviniais įrašais sieks akustiškai perteikti laiką, pojūčius, atmintį, rezonuojančias ir elektromagnetines bangas. Naudojant analogines ir skaitmenines technologijas bei tokius reiškinius kaip vibracija, aidas, bioakustika ir entropija, menininkė analizuos laikiną bei medžiagišką garso bei duomenų perdavimą tarsi metodus, kurių dėka galimas informacijos rinkimas, išlaikymas, mutavimas bei išnykimas besikeičiančiomis laiko, vietos bei kūno padėties sąlygomis.
Rebecca Ackroyd (Jungtinė Karalystė) Londone gyvenanti ir dirbanti menininkė, 2015 metais baigė Londono karališkąją dailės akademiją, 2010 – dailės bakalauro studijas Byam Shaw menų mokykloje. Neseniai Ackroyd savo solo parodas pristatė Gallery Weekend Berlin – Peres Projects, 2018; DRAIN – Galleri Opdahl, Stavandžeris, Norvegija; The Root – Zabludowicz Collection invites serijoje, Londone; House Fire, Outpost galerijoje, Norwich, Jungtinė Karalystė. Menininkė taip pat pasirodė grupinėse parodose: Independent Art Fair, Niujorkas; Beacons/ Pharos – Caustic Coastal, Mančesteris; Lit – Union Pacific, Londonas; Walled Gardens in an Insane Eden – z2o Sara Zanin galerijoje, Romoje ir daugybėje kitų parodų. Jau egzistuojantys daiktai bei prisiminimai Ackroyd kūryboje išgyvena įvairias transformacijas bei įgauna naujas formas. Jos instaliacijos kviečia į sapnišką, išgalvotą kraštovaizdį, įkvėptą sudėtingos tikrovės. Keisdama mastelį ir nuotaiką, tarp dėmesį traukiančių ir absurdiškų bei subtilų ir intymių fragmentų, savo darbais per feministinę prizmę menininkė siekia tirti erdvės ir kūnų nuosavybės psichologiją. Rupert rezidencijos metu, Ackroyd planuoja sukurti tarpusavyje susijusių piešinių bei tekstų seriją, skirtų permąstyti savo kūrybinės praktikos visumą.
Renée Mboya (Kenija) yra rašytoja, kuratorė ir filmų kūrėja šiuo metu gyvenanti Nairobyje, Kenijoje. Jos kūryba nagrinėja atminties temas, ypatingas dėmesys skiriamas autobiografijos naudojimui šiuolaikiniuose naratyvuose, kaip priemonei rekonstruoti iškraipytas reprezentacijas istorijoje. Naujausias Mboya projektas neseniai pristatytas De Appel Arts Centre, Amsterdame, pavadinimu You Must Make Your Death Public. Tai projektas iš dalies įkvėptas filmų kūrėjo Chris Kraus naudojamos metodikos. Į save žiūrėti kaip į tyrimų objektą, savo patirtis priimti, kaip akivaizdžių faktų įrodymą, būti savo paties pirma ir, svarbiausia, neapdorota tyrimų medžiaga, tai daryti be pasiteisinimų, gėdos. Tai pavojingas būdas išreikšti dabarties neišreiškiamumą, šiuolaikiškumą, kuriam nėra tinkamos formos, suteikiančios galimybę kiekvienam kalbėti atvirai. Neįmanoma išreikšti žodžiais ši reikšmė privalo egzistuoti tik neužgniaužiant subjektyvumo. Mboya kūrybinėje praktikoje pasakojimas tampa meninio tyrimo ir veiklos išraiška. Ruperte, menininkė kurs mondo dokumentinių filmų, sukurtų Afrikoje tarp 1960 ir 1992 metų, refleksiją. Pasiremdama šiais provokuoti siekiančiais kūriniais, kritiškai apmąstys žiniasklaidos bei filmų vaidmenį edukacijos ir reprezentacijos tradicijose.
Sarah Chow (JAV) menininkė dirbanti ir gyvenanti Niujorke. Ji įgijo fotografijos magistro laipsnį Bardo koledže, Niujorke ir Naujųjų medijų ir vaizdų (angl. New Media and Imagery) bakalauro laipsnį Niujorko universitete. Artėjančioje parodoje Chow bendradarbiaus su Ei Arakawa ir Christian Naujoks Reino ir Vestfalijos meno bendrijoje, Diuseldorfe. Anksčiau kūrybą eksponavo Manila institute, Niujorke, ir 67 Ludlow, Niujorke; Stroongroom, Los Andžele. Rupert rezidencijos metu, Chow vystys meninį projektą, kuriame pasitelks vakarietiškoje tradicijoje paplitusius paveikslėlius su sentencijomis (angl. thought-pictures) juose užšifruojant spekuliatyvius vaizdus įkvėptus kompiuterinių technologijų, kriptografijos bei šiuolaikinių techni-mistinių jėgų. Šis projektas pratęs Chow tyrimą, kuriame menininkė gilinasi į kodais bei technologinėmis medijomis generuojamas paslėptas galios struktūras. Projekte kvestionuojama medijų veikimo logika, naudojama kalba bei gilinamasi į žinių gamybos istoriją bei vystymąsi, tokiu būdu atskleidžiant šių procesų ryšį su misticizmu bei ezoterika.
Taip pat norėtume padėkoti Rupert rezidencijų programos partneriams ir rėmėjams:
Vaizdas: Jaakko Pallasvuo ir Anni Puolakka HOST (2017/18) instaliacijos vaizdas. Menininkų ir Showroom MAMA, Roterdamas nuosavybė. Fotografija: Tarwuk/Ivana Vukšić.