Sara Poisson

Nuotrauka: Laužadiškio pradinė mokykla, centre – poetės bobutė Kotryna Šernienė (Jono Meko pirmoji mokytoja), mokiniai, senelės mama

Laisvė

ilgėjant dienoms
rasdavosi vis daugiau laisvės.
Susikrovusi į lagaminėlį
bent porą suknelių ir maudymuką
važiuodavau autobusu
senelių kryptimi.
Laiminga tarsi žmogus
grįžtantis namo
o gal dėl to, kad autobusas
neturėjo apie mane nuomonės
ir dėl to jaučiausi laisva.
Sykį, būdama gal keturiolikos
ar penkiolikos patyriau laisvę
išlipti ne ten, kur mane kvietėsi
didelis, stiprus ir dar nesenas vyras:
„Ar dabar nelipsi? O galėtum išlipti.“
Buvau išaugusi iš laikų
kai įsodinusi mane autobusan
mama prašydavo mane pasergėti
vairuotojo arba konduktorės.
Už lango, kur išlipo tasai vyras,
regėjau laisvę, kurios atsisakiau:
gal todėl, kad vyro veidas
buvo nelygus, rauplėtas
o gal dėl to, kad per mažai rauplėtas:
tuo metu dažniausiai
sekdavau iš paskos tiems,
kurių imdavau gailėtis.
Vis dėlto buvau laisva išlipti
Biržuose, Vabalninke ar Klausučiuose,
kur manęs tiek laukė ir lygiai tiek ne.
Tuo metu neturėjome telefonų
ir keliaudavome į svečius
apie tai nepranešę.
Mano namai buvo sodai,
kuriuose pasislėpusi
atskleisdavau paslapčių.
Tarp obelų ir serbentų
tyrinėjome savo ir savo draugių
besikeičiančius kūnus.
Patirdavome laisvę
ką nors parodyti ir ką nors paslėpti,
kaip tai daro poetai ir į juos panašūs.
Buvome laisvos ką nors suprasti
kaip ne tokį gražų, kad būtų parodytas.
Čia patyriau laisvę bobutės darže
nuskinti braškę atsargiai,
nenuskriausdama augalo
arba plėšti ir patirti skausmą
tarsi ne tu plėštum, o tave.
Mano bobutės laisvė
buvo patyliukais ropom
atšipusiu dalgiu nukramtyti
paaugusią takelių žolę
o vakare praeiti
palei baltai dažytų akmenukų eilę
nudžiaustyti skalbinius ir pasiimti
vakarinę leukonijų kvapo dovaną.
Jos laisvė buvo į dukterų klausimą,
ar nereikia pjauti žolės, atsakyti:
„Jau nebe, nusipjoviau pati.“
Ji buvo tarytum gamta,
kuri neturi apie tave nuomonės.
Iš jos išmokau laisvės.
Iš jos kartu su Jonu išmokome,
kad iš laisvės košės nevalgysi
ir kad už laisvę svarbiau
kada sėti rugius,
kada pjauti žolę
kada kiaulės putros žviegia
kada nupurkšti rožes
kurias apipuolė amarai
ar kada pasikviesti
kaminkrėtį