Suhail Malik: Šiuolaikinis menas → nebe-menas: transformacija atgal į įprastumą
Rupert maloniai kviečia į meno teoretiko, Goldsmiths dailės magistro studijų ko-direktoriaus Suhail Malik paskaitą ‘Šiuolaikinis menas → nebe-menas: transformacija atgal į įprastumą’ (angl. Contemporary Art → Ex-art: Retro-transfiguration Into the Commonplace). Paskaita vyks lapkričio 9 d. (ketvirtadienį) nuo 17:30 val. Vilniaus dailės akademijos doktorantūros skyriaus 102 auditorijoje (Malūnų g. 3). Įėjimas atviras ir nemokamas.
Įpusėjus 1970-tiesiems šiuolaikinis menas įveikė modernizmą, Šiaurės Atlanto regione įsišaknydamas kaip pagrindinė transformacinė meno logika pasauliniu mastu apipavidalinusi tolesnę šiuolaikinių menų plėtrą nuo velyvųjų 1990-tųjų. Anot Arthur C. Danto begalinis šiuolaikinio meno apimties ekspansyvumas yra jo atviro ir lankstaus apibrėžimo menui rezultatas. Šis radikalus dirbtinis daugialypiškumas pats savaime yra pagrindinė šiuolaikinio meno veikimo pasekmė, susijusi su pagrindine konceptualiojo meno tematika – kaip menas yra matomas, interpretuojamas, kam suteikiamas meno statusas, o ne su tuo, kas yra paverčiama menu. Kaip Danto pareiškė šiuolaikinio meno hegemonijos įsteigimo pradžioje, šiuolaikinis menas pirmiausia yra įprastumo transformacija.
Šiuolaikinis menas įsipatogino nenuginčijamo meno hegemono pozicijoje, tačiau dabar viskas keičiasi. Dabar šiuolaikinis menas yra integruotas į pasaulinį socialinių pramogų tinklą; menininkai yra tapę įžymybių rato dalimi; meno erdvės bei kūrybininkai yra pagrindinės gentrifikacijos strategijų dalys;
šiuolaikinio meno centrai bei muziejai yra reikšmingi tarptautinių turistų atraktoriai, o menininkai dirba hibridinėse bei tarpinėse formacijose: menininkas – dizaineris – tyrinėtojas, menininkas -architektas – DJ, menininkas – kulinaras – rašytojas – aktyvistas ir kt. Pašėlusio kūrybiškumo pagrindiniu veikėju tapęs šiuolaikinis menas, aukštinamas dinamiškose kapitalistinės reorganizacijos ribose, virsta atgal į kasdienybę, nuo ko Danto ir norėjo jį atskirti. Konkrečiau, šiuolaikinis menas yra ne tik tvirtai integruotas į kapitalistinės raidos kasdienybę, jis tampa itin stratifikuotų naujų struktūrų bei kanalų sankaupų pateisinimu.
Ši paskaita detalizuos dabartinį bendrą meno transformacijos bei kapitalo kaupimo(si) procesą ir tai, ko reikia menui, kad nekiltų šio bendro proceso atoveiksmių, o tuo pačiu, būtų atrastos efektyvios priešpriešos naujiems kapitalo kaupimo būdams, sukurstytiems pačio šiuolaikinio meno.
Suhail Malik yra MFA Fine Art Goldsmiths, Londone ko-direktorius, Kritinių studijų (Critical Studies) docentas ir 2012-2015 m. kviestinis lektorius CCS Bard, Niujorke. Naujausi ir būsimi autoriaus leidiniai: “On the Necessity of Art’s Exit From Contemporary Art” (būsimas leidinys) ir “The Ontology of Finance” (“Collapse 8: Casino Real”, 2014 m.) Taip pat, autoriaus kaip bendraredaktoriaus leidiniai: “Realism Materialism Art” (2015 m. ), “Genealogies of Speculation” (2016 m.), “The Time-Complex. Postcontemporary” (2016 m.), ir specialus žurnalo leidinys “Finance and Society” temomis “Art and Finance” (2016 m.) ir “Flood of rights” (2017 m.).
Renginį organizuoja Rupert, bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija. Rupert Alternatyvios edukacijos programą dalinai remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija bei Lietuvos kultūros taryba.