Paskelbti Rupert rezidentai 2020 metams

Džiaugiamės galėdami pristatyti 2020 m. sausio – gruodžio mėnesiais Rupert rezidencijų programoje dalyvausiančius menininkus, kuratorius ir tyrėjus. Kandidatai buvo atrinkti atviro konkurso metu ir komandos kvietimu, atsižvelgiant į būsimas programas ir partnerystes. Atviru konkursu dalyvius atrinko žiuri, kurią sudarė Rupert direktorė Julija Reklaitė, Rupert kuratorių komandos nariai Kotryna Markevičiūtė, Adomas Narkevičius, Yates Norton ir kviestinė žiuri narė – Šiuolaikinio meno centro skaityklos kuratorė ir knygyno „Six chairs books” įkūrėja Justina Zubaitė.

Ypatingai džiaugiamės galėdami pakviesti šiuos rezidentus į Vilnių 2020 metais (abėcėlės tvarka):

Alberto García del Castillo (Ispanija), Aleksandra Kedziorek (Lenkija), Anna Zoria (Kanada/Prancūzija), Artun Alaska Arasli (Turkija/Nyderlandai/Belgija), Arvydas Umbrasas (Lietuva), Benjamin & Stefan Ramirez Perez (Vokietija), Caterina Avataneo (Italija/Jungtinė Karalystė), Ceel Mogami de Haas (Nyderlandai/Šveicarija), Edward Thomasson (Jungtinė Karalystė), Eva Vaslamatzi (Graikija/Prancūzija), HP Parmley (Airija/Jungtinė Karalystė), James St Findlay (Jungtinė Karalystė), Kayla Anderson (JAV), Lauryn Youden (Kanada/Vokietija), Micaela Durand (JAV), Miriam Naeh (Jungtinė Karalystė), Monica Mays (Ispanija/Nyderlandai), Rob Crosse (Vokietija), Romily Alice Walden (Jungtinė Karalystė/Vokietija), Rowena Harris (Jungtinė Karalystė), Samantha Lippett (Jungtinė Karalystė), Sean Roy Parker (Jungtinė Karalystė), Sophie Hoyle (Jungtinė Karalystė)

2020 metais rezidencijos metu menininkai, kuratoriai, rašytojai, aktyvistai ir meno teoretikai savo projektais įsilies ir reaguos į Vilniaus ir viso regiono šiuolaikinio meno lauko procesus, į Vilniaus ir jo apylinkių vietos specifiką. Viešų kūrybos pristatymų, atvirųjų studijų, edukacinių ir kūrybinių dirbtuvių, filmų peržiūrų, leidinių ir parodų formatais menininkai supažindins visuomenę ir meno bendruomenę su savo kūryba, dirbs su Rupert alternatyvios edukacijos programos dalyviais. Dalis rezidentų savo projektus vykdys Rupert viešosios renginių programos kontekste, reaguos į kitų metų Rupert viešosios renginių programos temą skirtą svetingumo, globos ir bendražmogiškumo praktikoms. Rezidentai taip pat dalyvaus tyrimo, mainų ir produkcijos pobūdžio projektuose Lietuvos regionuose. 2020 m. visos rezidencijos bus nemokamos, o daliai rezidentų bus skirti dienpinigiai bei kelionės ir produkcijos biudžetai.

Alberto García del Castillo (Ispanija)
meno kuratorius ir rašytojas, gimęs Ispanijoje. Nuo 2014-ųjų jis vadovauja Briuselyje įsikūrusiai queer meno iniciatyvai „Buenos Tiempos“ (kartu su Marnie Slater). Bendradarbiavo rengiantis performansamas su Esther Newton, Ocaña, ir Luis Zapata (kartu su meksikiečių akademike Susana Vargas Cervantes). Alberto yra išleidęs tris knygas: Merman (2017), Midpoint (2016) ir Retrospective (2014), taip pat rašė tokiems leidiniams kaip Girls Like Us ir The Photo Museum of Antwerp žurnalui.

Aleksandra Kedziorek (Lenkija)
meno ir architektūros istorikė bei kuratorė, tyrinėjanti architektūros ir vizualiųjų menų sankirtą. Ji yra dirbusi Varšuvos Modernaus meno muziejuje, Bęc Zmiana fonde ir Vroclavo Architektūros muziejuje. Ji buvo viena iš keliaujančios parodos „Oskar Hansen: Open Form“ (liet. „Oskaras Hansenas: Atvira forma“) kuratorių, pristačiusi ją Barselonos MACBA, Serralves muziejuje Porte, Jeilio architektūros mokykloje, Modernaus meno muziejuje Varšuvoje ir Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje (2014–17 m.), taip pat dirbo kuratore Oskaro ir Zofijos Hansenų namuose Šumine (2013–17 m.) ir kitose institucijose. Rezidencijoje Rupert ji tyrinės dviejų nepriklausomų 6-ojo ir 7-ojo XX a. dešimtmečio dizaino ir meno judėjimų, kurių istorijos netyčia susikirto viename Vilniaus pastate Gedimino pr. 27, „pomirtinius“ gyvenimus. Atsispiriant nuo dviejų istorinių nuorodų, projektu siekiama ištirti dabartinį avangardinio palikimo politizavimą, naudojamas atminimo ir užmaršties strategijas bei jų originalaus maištingo potencialo išsaugojimo ir aktyvavimo metodus.

Anna Zoria (Kanada/Prancūzija)
Paryžiuje gyvenanti ir dirbanti menininkė. Ji kuria darbus apie nieko neveikimą, kažko laukimą, nuobodulį ir kartojimąsi. Ji yra baigusi teologijos studijas Britų Kolumbijos universitete ir tapybos bei kino studijas su Jeanu Micheliu Alberola Nacionalinėje dailės mokykloje Paryžiuje. Savo rezidencijos metu ji dirbs su serija laiškų, siunčiamų draugams, atsispirdama nuo Mary Wollstonecraft teksto „Letters written during a short residence in Sweden, Norway and Denmark“ („Laiškai, rašyti trumpam apsistojus Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje“), aptiktu Moyros Davey videodarbe „Les Goddesses”. Laiškuose svarbiausia – idėjų laukimas ir vilkinimas, fluxus, Vilniaus bažnyčios bei bažnytinės procesijos, absurdo teatras, pasitikėjimas ir tikėjimas procesu.

Artun Alaska Arasli (Turkija/Nyderlandai/Belgija)
menininkas, rašytojas, tyrėjas. 2011-aisiais baigė Gerrit Rietveld akademiją, vėliau lankė Staedelschule aukštąją mokyklą Frankfurte prie Maino. Menininkas savo solo parodas yra surengęs Kantine“ Briuselyje, Rozenstraat“ Amsterdame ir The Tip“ Frankfurte prie Maino. 2016-aisiais jis parašė ir surežisavo teatro spektaklį The Beauty Commission, kurio premjera rodyta Stedelijk muziejuje Amsterdame. Ruperte Arasil vystys ilgą poezijos kūrinį, galbūt įgausiantį scenarijaus, skirto grupei aktorių, funkciją. Jame bus tyrinėjami santykiai tarp tikėjimo ir darbo, ieškant paralelių tarp anglų poeto Rosemary Tonk ir lietuvių poeto Vinco-Mykolaičio Putino gyvenimų.

Arvydas Umbrasas (Lietuva)
Vilniuje gyvenantis menininkas. Jo skulptūriniai kūriniai nagrinėja kosminių kūnų ir jų poveikio žmonių vaizduotei temas. Rupert rezidencijoje jis kurs naujas lauko skulptūras, įkvėptas krentančių žvaigždžių fenomeno, su nuorodomis į superherojų filmus ir XVII a. biologines įvairenybes. Šis projektas pratęsia darbus, sukurtus 2019 m.„JCDecaux premijos“ parodai Šiuolaikinio meno centre Vilniuje.

Benjamin & Stefan Ramirez Perez (Vokietija)
Benjaminas Ramírez Pérez buvo Amsterdamo „de Ateliers“ dalyvis 2016–2018 m., studijavo Kelno medijų meno akademijoje 2009–2015 m. Jo kūriniai rodyti tarptautiniame Roterdamo kino festivalyje, Lokarne, Edinburge ir Toronto tarptautiniame kino festivalyje, taip pat Oberhauzeno „Kurzfilmtage“ ir kituose. Jis yra surengęs personalines ir grupines parodas „Artothek“ Kelne, Bonos dailės muziejuje, Belgrado šiuolaikinio meno muziejuje ir Amsterdamo „de Ateliers“.
Stefanas Ramírez Pérez studijavo Vankuverio VFS ir Kelno medijų meno akademijoje. Jis buvo „Schloss Ringenberg“ rezidentas (su NRW stipendija, 2018 m. sausį–gruodį). Jo naujausi filmai rodyti Belgrado šiuolaikinio meno muziejuje, Eseno „Folkwang“ muziejuje, Julijos Stoschek kolekcijoje Diuseldorfe, 16-ojoje Bonos videonalėje, Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalyje, tarptautiniame Roterdamo kino festivalyje ir Niono „Visions du Réel“. Rezidencijos Rupert metu Benjaminas ir Stefanas toliau plėtos scenarijų pilnametražiui filmui, paremtam kanadiečių rašytojos Lynn Crosbie auto-fikciniu memuaru „Life is About Losing Everything“ (liet. „Gyventi reiškia viską prarasti“). Šalia rašymo ir tyrimo proceso, jie dirbs su trumpais video-epizodais ir konstruos rekvizitus, skulptūras, architektūrinius maketus, lėles bei kostiumus filmui. 

Caterina Avataneo (Italija/Jungtinė Karalystė)
kuratorė, gimusi Turine ir gyvenanti Londone. Jos kuratorinė praktika apima mąstymą meno kūriniais ir asociacijas tarp kasdienių fenomenų bei šiuolaikinio teorinio diskurso. Jos projektai rodyti įvairiose institucijose ir galerijose, tarp jų „Arcade“, Zabludowicz kolekcijoje, „Kunstraum“, „White Crypt“ ir „Gossamer Fog“, o 2017 m. „Neon“ fondas ir „Whitechapel“ galerija jai skyrė NEON kuratoriaus prizą. Šiuo metu ji yra viena iš kuratorių „Arcade“ galerijoje Londone ir asistuojanti kuratorė auksinį liūtą 58-ojoje Venecijos bienalėje laimėjusiame Lietuvos paviljone. Rupert rezidencijoje ji plėtos tyrimą būsimai video ir performansų programai „Confronting Evil“ (liet. „Konfrontuojant blogį“), vyksiančiai Prancūzijos kolegijoje Paryžiuje 2020 m. birželį. Projektas apims dalį filosofijos konferencijos, kurios tikslas yra naujai peržvelgti moralinės vertės ir nihilizmo klausimus bei geidžiamų ateičių koncepcijas po „blogio“ antrašte. Caterina į projektą įtrauks šiuolaikinio meno pasaulio balsus. 

Ceel Mogami de Haas (Nyderlandai/Šveicarija)
menininkas, kurio kūriniai apima įvairias medijas – nuo skulptūros, piešimo, rašymo ir menininko knygų iki instaliacijų ir video meno. Jis taip pat yra Ženevoje esančios menininkų vadovaujamos erdvės One Fee in Fog bendraįkūrėjas ir Knygynų bendruomenės programos Amsterdame narys. Ruperte vystomo projekto metu menininkas tirs ryšius tarp rašymo ir gyvūnų, ypatingą dėmesį skiriant vilkams, literatūriniams vilkams ir vilkolakiams bei nagrinės tarprūšinį pasakojimą, kaip alternatyvią pasaulio mąstymo, statymo ir dalinimosi praktiką.

Edward Thomasson (Jungtinė Karalystė)
kuria videodarbus, pjeses ir piešinius, nagrinėjančius įvairius būdus, kuriais nutylėtos ir akivaizdžios socialinių sąveikų taisyklės formuoja mūsų elgesį. Jo kūryba tiria, kaip performansas išnaudojamas sprendžiant asmenines, tarpžmogiškas ir darbines problemas kasdieniame gyvenime. Rezidencijos Rupert metu Edwardas sukurs naują „gyvą“ kūrinį su nedidele vietinių atlikėjų grupe. Menininkas ir jo bendraminčiai mokysis naujų įgūdžių, kurie bus naudojami kūrinio produkcijai. Šis bendradarbiškas procesas bus papildomas tekstais ir piešiniais.

Eva Vaslamatzi (Graikija/Prancūzija)
savarankiškai veikianti kuratorė, gimusi Atėnuose ir šiuo metu gyvenanti Paryžiuje bei Atėnuose. Ji šiuo metu domisi okultinio judėjimo, kilusio Europoje XX a. pradžioje, archyvine medžiaga, bandydama atkreipti dėmesį į marginalizuojamas žinojimo sistemas. Anksčiau ji buvo viena iš vizualiųjų menų programos kuratorių ne pelno siekiančioje DOC erdvėje Paryžiuje ir „Palais de Tokyo“ dirbo asistuojančia kuratore. Jos tyrinėjimų temose – vienalaikė asmeninės ir kolektyvinės pasąmonės reprezentacija panaudojant šeimynines nuotraukas ir kitas mėgėjiškas praktikas šiuolaikiniame mene.  Rezidencijos Rupert metu ji dirbs su tyriminiu projektu, siekiančiu „pagauti“ okultinių judėjimų atgarsį Lietuvoje. Pasitelkiant archyvinę medžiagą, neoficialius pasakojimus ir gandus, projekte siekiama peržengti dabartines ribas tarp eksperimentinių metodų ir socialinių normų, bei sulieti ribą tarp fikcijos ir realybės.

HP Parmley (Airija/Jungtinė Karalystė)
Londone gyvenanti menininkė, dirbanti su video, garsu ir „gyvu“ performansu. Žengdama į poetikos ir humoro erdves, aptinkamas kasdienybėje, ji kolekcionuoja kasdienio gyvenimo fragmentus, sukurdama naujus pasakojimus per ritmą, aranžuotę bei kompoziciją. Rasdama reikšmę, išnyrančią atsiskleidžiant ar besivystant pasakojimui, ji atkreipia dėmesį į sapno logiką, kurioje tai, kas jusliška ir nekalbiška, tampa naujų komunikacijos formų potencialo sankaupomis. Traukiama limbo epizodų tarp judesio ir sąstingio, ji dažnai linksta link subtilių saviraiškos aktų, pasipriešinimo mikro-dažnių, (nusi)žavėjimo, ilgesio, išsekimo, transo ir sapnavimo. Rupert rezidencijoje ji dirbs su naujo doku-filmo („Lessons in levitation“ – liet. „Levitacijos pamokos“) post-produkcija, tyrinėdama kompleksiškus ryšius tarp rūpesčio, abipusės priklausomybės, paramos struktūrų, technologijos ir gyvenimiškos patirties.

James St Findlay (Jungtinė Karalystė)
Londone gyvenantis škotų menininkas. James studijavo Edinburgo menų koledže ir jį baigė 2016 m. Jo kūriniai daugiausia sutelkti į kiną ir muziką, bet jis taip pat dirba su performansais, instaliacijomis ir tekstais. Temos, kurias nagrinėja menininkas daugiausia – universalios: meilės ir netekties pasakojimai dažnai išnyra jo kūryboje, taip pat kaip ir sekso ar nesėkmės istorijos. Jo kūryba yra autobiografiškumo, improvizacijos ir tyriminės praktikos mišinys. James domisi fragmentacija ir „choro“ perskėlimu, kuris leidžia gan griežtai idėjai mutuoti, formuoti save, tapti kažkuo kitu negu tuo, ko dauguma tikisi. Rupert rezidencijos metu jis planuoja suburti mėgėjų chorą.

Kayla Anderson (JAV)
menininkė, rašytoja ir renginių organizatorė, gyvenanti Čikagoje. Menuose ji praktikuoja būdus būti draugėje su pasauliu, braukti prieš jo skausmų ir prieštaravimų plauką. Užaugusi amerikietiškosios darbo klasės kapitalizmo ir endeminio darboholizmo įtakoje, ji meną vertina kaip erdvę nestrategiškiems mąstymo, jutimo ir bendravimo modeliams. Šiuo metu ji dirba su serija, pavadinta „Precarity Fetishes and Aspirational Beings“ (liet. „Netikrumo fetišai ir siekiamybių būtybės“), apimančią keletą pusiau-instrukcinių videoepizodų, naršančių po santykius tarp žmogaus kūno, technologijos ir ne-žmogiškų biologinių kitų. Rupert rezidencijoje ji leisis į naujo videodarbo – šio kūrinio dalies – kūrimą, pasinaudodama Valakampiais kaip scenografija klausimui: kaip mes įsivaizduojame ar projektuojame savo ateitį žvelgdami iš aukštesnės rūpesčio pozicijos?

Lauryn Youden (Kanada/Vokietija)
performanso ir instaliacijų kūrėja, rašytoja ir savarankiškai veikianti kuratorė, gyvenanti Berlyne. Youden praktika kyla iš jos tyrimų ir kelionių po moderniąją vakarų mediciną, med-industrinį kompleksą, „alternatyvias“ gydymo praktikas ir tradicinę mediciną, taikomą gydant jos pačios lėtinius susirgimus ir nematomas negalias. Viešai pristatydama jos asmeninius potyrius ir medicinos istorijos pervertinimus per feministinius, crip-queer lęšius, menininkės kūryba išryškina ir propaguoja represuotas, marginalizuotas ir pamirštas rūpybos ir žinojimo praktikas. Youden yra Berlyno meno prizo laimėtoja (2016 m.) ir projektų erdvės „Ashley Berlin“ bendradirektorė bei įkūrėja, taip pat Berlyno senato įsteigto meno erdvių ir iniciatyvų apdovanojimo laureatė (2018 m.). Pastaruoju metu ji dalyvavo parodose ir atliko performansus tarptautiniu mastu: Stedejlik muziejuje Amsterdame (NE), Frye meno muziejuje Sietle ir „Manifesta 12“ Palerme (IT), taip pat „Württembergischer Kunstverein“ Štutgarte (DE). Savo rezidencijos Rupert metu ji dirbs su nauju leidiniu, apimančiu jos naujausių tekstų, poezijos ir tyrimų kolekciją.

Micaela Durand (JAV)
Niujorke gyvenanti ir dirbanti menininkė. Ji yra rodžiusi savo kūrinius parodose bei peržiūrose, vykusiose „47 Canal“, „White Columns“, „MoMA PS1“, Los Andželo Šiuolaikinio meno muziejuje, Roterdamo kino festivalyje ir „The Shed“. Ji yra buvusi „Badlands Unlimited“ leidyklos direktorė ir apsakymų serijos „New Lovers“ redaktorė. Jos tekstai publikuoti žurnaluose „Texte zur Kunst“ ir „PIN-UP“. Ji šiuo metu kuria filmų projektus bendradarbiaudama su Daniele Chew. Rupert rezidencijoje Durand dirbs su rinktine trumpų tekstų, paremtų subversija ir užkodavimu. Jos tekstų rinkinys pasitelkia estetinę patirtį, kurią sukuria skaitymas tarp eilučių. Įkvėpta ezopinės kalbos naudojimo sovietmečiu, kuomet literatūros raiška buvo varžoma ir kilo poreikis išrasti formas, leidžiančias įkūnyti tiesas bei keistis jomis, ši tekstų kolekcija klausia, ką reiškia atskleisti, tikėti ir nepasitikėti amžiuje, kai viešosios platformos yra valdomos korporacijų, o mūsų mainai – nuolat stebimi.

Miriam Naeh (Jungtinė Karalystė)
Londone gyvenanti menininkė, dirbanti su filmais, skulptūromis ir instaliacijomis. Ji baigė menų magistro studijas „Goldsmiths“ universitete Londone ir bakalaurą Musraros meno mokykloje Jeruzalėje. Savo kūriniuose ji dekonstruoja ir maišo kultūrinius simbolius, istorinius įvykius, mitus ir artefaktus greta kasdienybės ir įvairių marginalijų, taip kvestionuodama reiškinių vertę santykyje su jų bevertiškumu ir populiarią mintį, kad fikcija kertasi su realybe. Savo rezidencijos Rupert metu ji tyrinės Baltijos regione paplitusį mitą apie paslaptingąjį siuvėjo akmenį: ypatingą akmenį, kuris, pasak tautosakos, pasiūdavo nepraktiškus, prabangius rūbus žemvaldžiams. Sujungusi jį su Vilniaus šiuolaikinės ir istorinės mados industrijos tyrimu, ji glaudžiai bendradarbiaus su vietiniais siuvėjais, siekdama įsivaizduoti ir (at)kurti nepraktiškus, žaismingus drabužius, modeliuotus iš mitinio siuvėjo akmens.

Monica Mays (Ispanija/Nyderlandai)
skulptorė ir performanso menininkė, šiuo metu gyvenanti Amsterdame. Jos kūryba susideda iš daugybės procesų, praplečiančių ekologijos ir ekonomikos apibrėžimus, per ekofeministinį aparatą tiriančių ir ieškančių namų –
namų, banguojančių ir mutuojančių susvetimėjimą keliančiuose ekonominiuose mechanizmuose, egzistuojančių kažkur ten, o tada – ir dar neatsiradusių. Ji studijavo kultūros antropologiją Naujojo Orleano universitete (JAV), baigė bakalauro studijas (cum laude) HEAR / Nacionalinėje dekoratyvinės dailės mokykloje (FR) 2015 m. ir, visai neseniai, magistro studijas Sandbergo institute (NL) 2017 m. Pastaruoju metu jos performansai vyko Willet-Holthuysen muziejuje (Amsterdame), „De Nieuwe Regentes Theater“ (Hagoje) ir ISO (Amsterdame). 2018 m. ji sukūrė „Auricula“, socialinės atskirties ekonomikos įkvėptą bažnytinį sodą, skirtą Amsterdamo „Open Tuinen Dagen“. Rezidencijos Rupert metu ji dirbs su „Bucolic Gang“ (liet. „Bukoline gauja“), projektu, artimai susijusiu su Dailės dirbtuvių sistema, naudota „namų gyvenimo“ generavimui 6-ajame dešimtmetyje, ypač konstruojant tapatybę per masinę gamybą.

Rob Crosse (Vokietija)
gyvena ir dirba Berlyne. Jo videomedžiagą, performansą ir fotografiją panaudojanti kūryba sutelkia dėmesį į skirtingų kartų tarpusavio rūpesčio, viešo intymumo, pažeidžiamumo ir geismo formas. Jis dirba su pagyvenusių vyrų bendruomenėmis, susiburiančiomis aplink įvairias veiklas, kurios veikia kaip paramos mechanizmai, bendravimo metodai ir poilsio būdai. Savo rezidencijos Rupert metu jis toliau plėtos naują projektą, kuris gilinasi į rūpestį ir atsakomybę, derindamas klasikinių mašinų restauravimo metodus su rūpesčio praktikomis senstant. Dalimi šio projekto taps vietinių LGBTQ+ paramos grupių tyrimas, sekant jų matomumo istoriją skirtingose kartose.

Romily Alice Walden (Jungtinė Karalystė/Vokietija)
tarpdisciplininio meno kūrėja, kurios darbai nagrinėja kūno trapumą per queer ir neįgalumo perspektyvas. Jos kūryba apima skulptūrą, instaliacijas, videomeną ir spaudą, paremtą socialiai atsakinga ir tyrimu grįsta darbo metodologija. Rupert rezidencijoje Romily dirbs su tęstiniu projektu „The body as barometer: disability, climate crisis and the rise of autoimmune disease“ (liet. „Kūnas kaip barometras: negalia, klimato rizė ir autoimuninių ligų padažnėjimas“). Šis tyrimo periodas susidės iš vietinės floros ir faunos rinkimo, dokumentavimo ir studijavimo, taip kuriant autoetnografinį tekstą, ir interviu su neįgalumo bei klimato kaitos ekspertais. Šio tyrimo rezultatas suformuos dalį tebesitęsiančios daugiarūšių video / audio / teksto kūrinių serijos.

Rowena Harris (Jungtinė Karalystė)
menininkė ir menotyrininkė, dirbanti su pavojais, iškylančiais kūno ir vidinio pasaulio skirčiai kasdieniame technologiniame režime. Šiuo metu ji ruošiasi baigti „CHASE“ finansuojamas doktorantūros studijas Londono „Goldsmith’s“ koledžo menų fakultete, savo disertacijai pasirinkdama teksto, kino ir skulptūrinės instaliacijos formą. Rupert ji tirs sensorinę perkrovą – būklę, būdingą tam tikroms neuroatipinėms pozicijoms, tarp jų – ADD/ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimui), CFS/ME (lėtiniam nuovargiui), autizmui and sinestezijai (sąrašas tik pavyzdinis). Ji tirs, kaip algoritminė pažanga kartu su gyvenimo duomenizavimu galėjo suformuoti struktūrą, paveikiančią arba represuojančią kenčiančius nuo sensorinės perkrovos. Ji plėtos tokias diskursyvias formas kaip pokalbiai ir kūrybinės dirbtuvės, ir šį tyrimą vers nauju video kūriniu. 

Samantha Lippett (Jungtinė Karalystė)
Londone gyvenanti kuratorė, tyrėja ir pedagogė. Jos kūryba tyrinėja radikalų mokymosi ir progreso potencialą, pasitelkdama „gyvą“ tyrimą, dalyvavimą ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą; ji naudoja šiuos įsitraukimo modelius kurdama visiems atviras erdves diskusijai apie sociopolitinius dabarties klausimus, tokius kaip sveikata, apgyvendinimas ir rūpybos etika. Šiuo metu ji koordinuoja rezidencijų ir informavimo projektų programą su pradedančiaisiais ir tarptautiniu mastu pripažintais menininkais trijuose „South London“ galerijos apgyvendinimo kompleksuose, taip pat asistuodama ir dėstydama  Braitono universitete. Ruperte Samantha plėtos projektą JUST ABOUT MANAGING (liet. TAI TIK VADYBA), skirtame tyrinėti 8-ojo dešimtmečio aktyvizmo praktikas ir taip išryškinti šiuolaikinės darbo produkcijos ir neužtikrinto darbo patirties struktūrų problematiškumą. 

Sean Roy Parker (Jungtinė Karalystė)
menininkas, aplinkosaugos aktyvistas ir socialinis darbuotojas, gyvenantis Londone. Jo kūryba konstruoja socialinius karkasus, įtraukiančius marginalizuotus balsus ir alternatyvias valiutas, tokias kaip darbo mainai, skatindama praktinį, post-kapitalistinį veiksmą, išnaudodama gausą ir rūpestį. Savo rezidencijos metu Seanas vykdys „Slow Yield“ (liet. „Lėto derliaus“) tyrimo projektą apie medžiagų gyvenimo ciklą, pilietinės atsakomybės kompleksiškumą ir pasipriešinimą atliekų kultūrai bendradarbiškai sprendžiant problemas. Be pasivaikščiojimų, skirtų rinkti lauko gėrybes, „grifų medžioklės“ ir skulptūrinių elementų, jis dirbs su nauju tekstu ir garso kūriniu aplinkiniame peizaže.

Sophie Hoyle (Jungtinė Karalystė)
menininkė ir rašytoja, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Londone. Hoyle kūryba tyrinėja sąveikinę prieigą prie postkolonijinių, queer, feministinių, anti-psichiatrijos ir neįgalumo klausimų. Rupert rezidencijoje Sophie tęs darbą su „Chronica“, tęstiniu projektu, tyrinėjančių įkūnytas patirtis ir susidūrimus su sveikatos apsaugos infrastruktūromis, patirtus žmonių su chroniškomis ligomis, taip pat semiantis iš Hoyle asmeninės patirties išgyvenant nerimo ir potrauminio streso sutrikimus. Naujausi Hoyle tyrimai akcentuoja rūpesčio politiką ir bendruomenę, bei socialinius paramos tinklus sąsajoje su skirtingomis netikrumo formomis, ypač galiojant įvairiems taupymo režimams. Hoyle įdomu tyrinėti Lietuvos konteksto specifiką ir platesnį Šiaurės šalių socialinės paramos ir gerovės modelį.

Rupert dėkoja rezidencijų programos partneriams ir rėmėjams:

Lietuvos Kultūros Taryba
Pakrantė
Kanados ambasados skyrius Vilniuje
NORDIC Culture Point
Hestia Artistic Journey Foundation
Ukrainos kultūros institutas

Vaizdas: Dirbtuvės Elimgtone, dalis Open Plan projekto (Pietų Londono galerija), Samantha Lippett, 2018