Abipusės empatijos

Rupert, Goethe’s institutas Vilniuje ir Pasaulio menų akademija Kelne (Akademie der Künste der Welt, ADKDW) skelbia bendrą tarptautinį menininkų ugdymo projektą „Abipusės empatijos“. Per pirmą šios programos etapą – nuo 2024 m. lapkričio iki 2025-ųjų vasario – bus organizuojamos rezidencijos, meno gamyba ir vieši renginiai Vilniuje, Kelne bei virtualioje erdvėje.

Pagrindinius „Abipusių empatijų“ principus formuoja trijų organizacijų vertybės – ryšių tarp skirtingos kilmės ir nevienodas privilegijas turinčių menininkų kūrimas, tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo skatinimas. Praktikuoti empatiją itin svarbu bandant įsivaizduoti pozityvius bendro rytojaus sprendinius. Dalydamiesi visoms trims organizacijoms prieinamais tinklais, ištekliais ir perspektyvomis, ketiname sukurti platformą tiek pavieniams asmenims, tiek bendruomenėms, kurių keliai kitaip niekada nesusikirstų.

Programos tikslas – sudaryti sąlygas meniniams požiūrio taškams, iš kurių žvelgiant prasmingai ir žaismingai nagrinėjamas besitęsiantis sudėtingas klimato katastrofos poveikis daugialypėms regionų bendruomenėms ir sprendžiama bent dalis gausių, sudėtingų pasaulio visuomenei kylančių ekologinių bei politinių klausimų.

Menininkus nominavo išorinė komisija, kurią sudarė kultūros ekspertai iš Europos, Azijos, Pietų Amerikos ir Afrikos. Iš nominantų išrinkti du tarpdisciplininiai menininkai: vienas iš Vokietijos ir vienas iš ne Europoje esančio, šiuo metu nepakankamai Lietuvos bei Vokietijos kultūros laukuose atstovaujamo regiono.

2024–2025 m. programai nepriklausoma Rupert alumnų žiuri, kurią sudarė menininkai Muratas Adashas ir Yiou Penelope Peng, kuratorė Kotryna Markevičiūtė bei nebalsuojantys institucinių partnerių atstovai, atrinko menininkus Sarootą Supasuthivechą iš Bankoko (Tailandas) ir Vanją Smiljanić iš Kelno (Vokietija). Abiem bus suteikta finansinė parama (stipendijos, lėšos kelionėms ir gamybai) bei kuruojamoji ir meninė pagalba plėtojant savo pasiūlymus.

2024 m. lapkritį menininkai pradės mėnesio trukmės tyrimų etapą, po kurio gruodį ir sausį vienu metu reziduos Rupert centre Vilniuje. Vasario mėnesį, iškart po rezidencijos Rupert, abu menininkai trims savaitėms vyks į Pasaulio menų akademiją Kelne. Projekto „Abipusės empatijos“ viešoji programa iš pradžių vyks Vilniuje, Rupert centre ir vietos partnerių organizacijose, o vėliau Kelne, Pasaulio menų akademijos parodų erdvėje „ADKDW Studio“, menininkų valdomoje erdvėje „Gold&Beton“ ir kitose vietos institucijose. Renginių datos ir vietos bus paskelbtos iš anksto.

→ Saroot Supasuthivech  (g. 1991 m. Bankoke), jungdamas tyrimus, chronologijas ir perspektyvas, naujai įsivaizduoja vietą. Jis fiksuoja būdus, kuriais vietos lokalizuojamos ir vaizduojamos atmintyje bei diskurse anapus geografijos ir politikos. Supasuthivechas meta iššūkį populiariems, oficialiems naratyvams, tiria senųjų tradicijų, istorijos ir tapatybės išsikraipymą ir nyksmą; pasitelkdamas teminius, estetinius ir patyriminius procesus, instaliacijas, vaizdą bei garsą, konstruoja intensyvią jutiminę hiperrealybę. Aliuzijomis į šventumą ir kuriamomis apeigomis Supasuthivechas siekia atskleisti į paraštes nustumtas žodines istorijas ir užgniaužtus prisiminimus.

Saroot Supasuthivech (photo by Sareena Sattapon)

Supasuthivechas baigė mišrių medijų meno bakalauro studijas Silpakorno universitete Bankoke (2015 m.). Naujausia personalinė paroda „Jei galėtų išsipildyti vienas noras…“ (If I can make one wish…) praėjusiais metais surengta Bankoko galerijoje „Nova Contemporary“. 2023 m. Supasuthivechas buvo atrinktas į Singapūro Nanjango technologijų universiteto SEA AiR kohortą rezidencijai Berlyno menininkų namuose „Künstlerhaus Bethanien“. Taip pat dalyvavo parodose NTU Šiuolaikinio meno centre Singapūre (2023 m.), Honkongo „Art Basel“ parodoje „Atradimai“ (Discoveries, 2022 m.), peržiūrose Korėjos Moderniojo ir šiuolaikinio meno muziejuje, Honkongo „M+“, Filipinų MAIIAM šiuolaikinio meno centre ir Tailando MCAD muziejuje (2021 m.). Gyvena ir dirba Bankoke.

Saroot Supasuthivech ‘Spirit-forward in G major’, ‘Passages’, NTU CCA. Singapore 2023

Supasuthivecho pasiūlymas paremtas Tailando diasporos laidotuvių apeigų tyrimais, paskatinusiais studijuoti legendas ir pasakojimus apie Baltijos šalių tikėjimo sistemas, liaudies dievybes bei regioninę religinę architektūrą, integruojant šviesas ir garsą su papildytosios realybės technologija.

→ Vanja Smiljanić (g. 1986 m. Belgrade) yra vizualiųjų menų ir performansų kūrėja, gyvenanti Kelne ir Lisabonoje. Smiljanić daugiausia dėmesio skiria tarpdisciplininiams projektams, savo tyrimuose į hibridus jungia vizualiuosius menus, videomeną ir performansą. Dažnai naudoja paskaitos-performanso modelį, susiedama fiktyvias ir patyrimines visatas bei naudodamasi techniniais instrumentais, diagramomis ir „sci-fi povera“ skulptūromis. Jos kūryba liudija apie susvetimėjusių režimų pavidalu užgimstančias ideologijas, o savo kūną menininkė pasitelkia kaip pasakojimo priemonę, prisiimdama tai orakulės, tai pasakotojos vaidmenis.

Lecture Performance: Vanja Smiljanić: “Waves of Worship (WOW)”. Im Rahmen der Ausstellung „Der Alt-Right-Komplex – Über Rechtspopulismus im Netz“, HMKV im Dortmunder U, 30.3. – 22.9.2019. Foto: Daniel Sadrowski

Smiljanić baigė postmagistrantūros studijas Briuselio tyrimų centre „A.pass“ (2015 m.), įgijo magistro laipsnį Nyderlandų meno institute Arnheme (2012 m.) ir Kelno Aukštojoje medijų menų mokykloje (2019 m.), baigė dailės studijas Lisabonos dailės fakultete (2009 m.). Jos darbai pristatyti įvairiuose festivaliuose ir institucijose, pvz., „Deichtorhallen“ (Hamburgas), MAXXI (Roma), „Kunstahlle Wien“ (Viena), „Kunsthaus NRW“ (Vokietija), HMKV (Dortmundas), „KAI10 Arthena“ fonde (Diuseldorfas), „Schauspiel Köln“ (Kelnas), „Kunsthalle Düsseldorf“ (Diuseldorfas), Padiglione d’Arte Contemporanea (Milanas) ir kitur.

Vanja Smiljanić, still image from ‘Labyrinth riders in disremembering Altantis’

Jos pasiūlymas susieja septynerius metus (bendrai su Lukasu Marxtu) vykdytus intensyvius Amerikos pietvakariuose esančios Saltono jūros tyrimus ir hidrologines vietoves Vilniuje bei Kelne, pasitelkiant lopšines kaip paliatyvų ritualą, padedantį susigyventi su klimato katastrofos ir ekologinės griūties neišvengiamybe.

…

„Abipusės empatijos“ – tai Goethe’s instituto, Rupert meno, rezidencijų ir edukacijos centro bei Pasaulio menų akademijos programa. Galimybę organizuoti 2024–2025 m. etapą suteikė dosni Goethe’s instituto Vilniuje parama. Rupert rezidencijų programas remia Lietuvos kultūros taryba ir „Tech Zity“. Pasaulio menų akademiją finansuoja Kelno miestas ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės kultūros ir mokslo ministerija.

Programą „Abipusės empatijos“ parengė ir jai vadovauja JL Murtaugh (Rupert kuratorius, Vilnius), Anna Maria Strauß (Goethe’s instituto direktorė, Vilnius) ir Paulina Seyfried (Pasaulio menų akademijos strateginė konsultantė, Kelnas). Projekto koordinatorės – Aistė Frišmantaitė (Rupert) ir Jurgita Mikutytė (Goethe’s institutas). Komunikacijos vadovės – Aistė Marija Stankevičiūtė (Rupert) ir Janna Dittmeyer (Pasaulio menų akademija). Papildomai projektą administruoja Viktorija Šiaulytė (Rupert direktorė) ir Monika Kerkmann (Pasaulio menų akademijos vykdomoji direktorė). „Abipusių empatijų“ identitetą sukūrė menininkas ir dizaineris Marijnas Degenaaras (Rupert).