Alternatyvios edukacijos programos paskaita #3: Dorota Gawęda ir Eglė Kulbokaitė – ‘Mouthless Part I’ (liet. „Beburnis. I dalis“) peržiūra

Data: rugsėjo 2 d.
Laikas: 17:00
Vieta: Vilniaus dailės akademijos dizaino inovacijų centras (Maironio g. 3)

Rupert Alternatyvios edukacijos programa, bendradarbiaudama su Vilniaus dailės akademija, pristato viešą filmo „Mouthless Part I“ (liet. „Beburnis. I dalis“) peržiūrą ir Dorotos Gawędos bei Eglės Kulbokaitės pokalbį, moderuojamą Tautvydo Urbelio ir DSL. Pokalbio metu bus aptariami pristatomo kūrinio užkulisiai, paliečiant ir tyrimų metodologijų, bendradarbiavimo taktikų, tarpsekcinių praktikų temas bei įvairaus persipynimo klausimus. Siekiant edukacinių, procesu pagrįstų Alternatyvios edukacijos programos tikslų, renginio dalyviai vėliau bus kviečiami patys prisijungti prie pokalbio ir patirti sudėtingą, bet atvirą „meno kūrimo“ procesą.

APIE FILMĄ

Dorota Gawęda ir Eglė Kulbokaitė, „Mouthless Part I“, 2020 m. Videomeno kūrinys, 45:36 

„Mouthless Part I“ imasi tirti gamtos kaip reiškinio, pagal tradicinį apibrėžimą, išorėje esančio subjekto, sąvoką bei iliuziją, jog subjektyvumas gali būti savarankiškas ir atskiras nuo aplinkos, taip pat permąsto menotyros peršamą peizažo kaip technologijų įrėminto vaizdo tropą. „Mouthless Part I“ tyrimas apima ne vieną temą ir neatidėliotiną klausimą, kuriuos menininkės laiko esant persipynusius su peizažo ekologija, pavyzdžiui, tam tikrus liudijimus apie raganų teismus, Europos miškų kirtimo istoriją, šiuolaikinį dykumėjimą, įvairius ritualus, susijusius su gedėjimu, mirtimi ir plotmių ribomis, ekofeministinę teoriją, neseniai Rytų Lenkijoje kilusius pelkių gaisrus, folklorines slavų ir baltų kultūrose žinomas iš mirusiųjų prisikėlusias būtybes, susijusias su dirvožemiu, pelkėmis ir sausumos apsuptais vandens telkiniais, taip pat istorinį individo ir žemės santykio apibrėžimo performulavimą bei virš visa ko tvyrančios ekologinės dramos sudėtingumą.

Žodis nuo Anastasiios Fedorovos:

Dorotos Gawędos ir Eglės Kulbokaitės filmas „Mouthless Part I“ („Be burnos. I dalis“, 2021 m.) – tai supratimo stokos studija, nežabotos mutacijos meditacija, žvilgsnis į žmonių ir gamtos pasaulį iš radikaliai kitokios perspektyvos. Įmantri ir organiška tarsi šlapios miško samanos sumaištis skverbiasi į istorijos plyšius ir klesti guodžiančioje tamsoje. Sustabarėjusių žinių atsikratymas tampa išlaisvinančia patirtimi, leidžiančia atrasti balsą tiems, iš kurių jis buvo atimtas – šiandien ir per amžius.

„Mouthless Part I“ įžanginę sceną režisavome kaip ilgalaikį performatyvų projektą „Young Girl Reading Group“, – aiškina menininkės Dorota Gawęda ir Eglė Kulbokaitė. „Skaitytojos pakaitomis skaito citatas iš kelių pasirinktų tekstų; susipina teorija, liaudies pasakos, mokslinė fantastika ir poezija. Nauja tai, kad įvedama kalbų įvairovė, dezorientuojanti tiek skaitytojus, tiek klausytojus. Tekstai virsta skanduotėmis, tekstūromis, klausytojus pamažu užlieja tolimi, svetimi balsai“.

„Young Girl Reading Group“ – tai menininkių Dorotos Gawędos ir Eglės Kulbokaitės projektas, prasidėjęs nuo tikros skaitymo grupės jų bute Berlyne 2013 m. Pavadinimą įkvėpė 1999 m. „Tiqqun“ publikacija „Preliminary Materials For a Theory of the Young-Girl“ („Preliminari medžiaga jaunos merginos teorijai) ir pati jaunos merginos sąvoka – kategorija, identifikuojama ne pagal amžių ar lytį, o veikiau kaip vartotojiškos visuomenės produktas ar jos pavyzdinio piliečio įsikūnijimas. Bėgant metams kolektyvinis skaitymo aktas tapo menininkių daugialypės praktikos, apimančios keliolika šalių, pagrindu. Gawęda ir Kulbokaitė kuria instaliacijas ir skulptūras, dirba su tekstais, kvapais ir drabužiais, vaizdo įrašais ir fotografijomis, o svarbiausia – su suburtų bendražygių kūnais, balsais ir vizijomis.

„Mouthless Part I“ prasidėjo kaip Gawędos ir Kulbokaitės personalinės parodos Šveicarijoje, Fribūro „Fri Art“ kunsthalėje dalis. Menininkės dirbo su Fribūro miesto archyve vykdytu projektu, kurio metu buvo skaitmeninami pasaulietiniuose teismuose nagrinėtų su magija susijusių bylų dokumentai. Jas domino raganų medžioklės istorija ir tai, kaip prielaidas šiems persekiojimams sudariusios idėjos „buvo sumanytos pačioje kapitalistinės santvarkos pradžioje bei kartu su kolonijine sistema perkeltos į kitus žemynus“. Šiuo metu kuriama antra „Mouthless“ dalis – tyrimo ta pačia tema tęsinys, tapsiantis Gawędos ir Kulbokaitės parodos „Laments“, planuojamos atidaryti 2021 m. rugsėjo 30 d. Palermo Istituto Svizzero galerijoje, dalimi.

Irene Silverblatt knygoje „Moon, Sun, and Witches: Gender Ideologies and Class in Inca and Colonial Peru“ („Mėnulis, saulė ir raganos: lyčių ideologijos ir socialinės klasės inkų civilizacijoje ir kolonijinėje Peru“) ir Maryse Condé „I, Tituba: the Black Witch of Salem” („Aš, Tituba, Seilemo juodoji ragana“) taip pat remiamasi Rytų Europos ritualų, susijusių su mirusiųjų vėlių (lenk. dziadzy) prišaukimu, tyrimais, siekiant sukurti hibridinę daugiasluoksnę erdvę: „Mus domina momentas, kai mirusieji ir gyvieji, rodos, gyvena toje pačioje plotmėje, tarp jų nėra aiškaus skirtumo“.

Viena pagrindinių „Mouthless Part I“ temų – tai bandymas suprasti sintetinę gamtos sąvoką ir jos atsiradimą. „Mus domina, koks menininkų vaidmuo istorijoje vystant šią skirtį, nes jie nuolat vaizduoja gamtą kaip teritoriją, kurią reikia studijuoti, tyrinėti, kolonizuoti ir valdyti. Raganų persekiojimo pradžia Europoje sutapo su intensyvėjančiu miškų kirtimu, kraštutiniu žemės išnaudojimu ir privatizavimu. Kartu nagrinėjame siaubo tradiciją literatūroje ir kine, mąstydamos apie kraštovaizdžio monstrifikavimą, miškų ir dykumų kaip siaubo šaltinio pateikimą“. Filme skaitymo procesas susipina su filmuotais miško vaizdais, žemės ūkio simboliais – į sterilią aplinką perkeltomis šieno kupetomis – daugybe balsų ir kalbų, GAN algoritmo sukurtais mutacijos vaizdais, o visa tai kartu kuria sklandų nelinijinį pasakojimą.

„Mums nelinijinė naratyvinė sistema pirmiausia reiškia pasakojimus, neturinčius konkretaus autoriaus – jie būdingi folklorui, yra nuolat perpasakojami, todėl kinta laike“, – priduria Gawęda ir Kulbokaitė. „Mus domina kolektyvinis kūrybos procesas ir bendruomenių kuriamos tikėjimo sistemos. Toks pasakojimas apima įvairius požiūrio taškus, polifoniją, kuri priešinasi vieno autoriaus (dažniausiai baltojo vyro) hierarchijai, siūlo alternatyvius istorijos supratimo būdus ir galimybę iš naujo atrasti dingusias bei pamirštas istorijas“.

APIE MENININKES

Menininkių duetas Dorota Gawęda (Lenkija) ir Eglė Kulbokaitė (Lietuva) susikūrę 2013 m. Bazelyje (Šveicarija). Abi menininkės baigė Londono karališkąją meno kolegiją (2012), kuria performansus, instaliacijas, kvepalus, skulptūrą, tapybą ir videomeną. Duetas yra dalyvavęs tarptautinėse parodose, tokiose kaip „der Elektronischen Künste“ Bazelyje (2021); „Kunstverein“ Hamburge (2021); „Bündner Kunstmuseum“ Kūre (2021); Ženevos meno centre (2021); „Kunstverein“ Leipcige (2021); Šveicarijos institute Niujorke (2020); „Den Frie“ Kopenhagoje (2020); MWW Vroclave (2020); „Kunstverein“ Diuseldorfe (2020 ir 2016); „Lafayette Anticipations“ Paryžiuje (2019); „Palais de Tokyo“ Paryžiuje (2018);  VI-ojoje Atėnų bienalėje (2018); MMOMA Maskvoje (2018); Kunsthalle Bazelyje (2017); ICA Londone (2017); MOMA Varšuvoje (2016); IX-ojoje Berlyno bienalėje (2016); MaM Paryžiuje (2015) ir kt. Menininkės taip pat atliko įvairias tarptautines rezidentūras, tarp kurių „Alserkal Arts Foundation“ Dubajuje (JAE); „La Becque“ La Tur de Pelyje (Šveicarija); „Onassis AiR“ Atėnuose (Graikija). Gawęda ir Kulbokaitė yra „CERN Collide Residency 2022“ ir „Swiss Performance Art Award“ (2021) laureatės, taip pat  YOUNG GIRL READING GROUP“ (2013–2021) įkūrėjos.

Rupert veiklas remia Lietuvos kultūros taryba
Partneriai: Vilniaus dailės akademija, „Vilnius Tech“, „Tech Zity“