Arvydas Umbrasas: Gausa – Krentančios žvaigždės

Liepos 7 – 31 d. kviečiame aplankyti Rupert rezidento, lietuvių menininko Arvydo Umbraso lauko skulptūrų instaliaciją. Kūriniai bus instaliuoti už Pakrantės pastato esančioje pievoje, įsikūrusio Valakampių II paplūdimyje (Vaidilutės g. 79).

Atidarymas ir susitikimas su menininku liepos 07, 18:00 val.

Rekomenduojame instaliaciją aplankyti dienos metu.

Iki Pakrantės galima atvykti 15 autobusu, kuris išvyksta iš Tverečiaus stotelės kas valandą ir sustoja Antrojo paplūdimio stotelėje tiesiai priešais Pakrantės pastatą, kuriame įsikūręs Rupert. Tikslus tvarkaraštis čia.

Daugiau apie projektą:

Trijų lauko skulptūrų instaliacija pavadinimu Gausa – Krentančios žvaigždės (ang. Abundance – Shooting stars) buvo kuriamos Bijutiškio k., Molėtų raj., ne per toliausiai nuo Molėtų astronomijos observatorijos ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus, kuriame yra saugomas metalinis, matyt, už Žemę senesnis meteoritas, tapęs šio projekto įkvėpimo šaltiniu. 

Meteorų (krentančių žvaigždžių), spalva priklauso nuo meteoroido (kosminėje erdvėje skriejančio mažų matmenų kietojo kūno) cheminės sudėties ir jo sąveikos su atmosfera. Natris (Na) suteikia oranžinę spalvą, Magnis (Mg) mėlynos – žalsvos dermę, geležis (Fe) geltoną, jonizuotas kalcis (Ca+) violetinę, o atmosferos azotas (N2) bei deguonis (O) raudoną šviesą. Kuris elementas yra dominuojantis, tokią spalvą ir matome. 

Ilgų šviesos uodegų meteorai – lyg spermatozoidai skubantys apvaisinti kiaušinėlį, šiuo atveju Žemę. Įveikę jiems nepalankią gimdos aplinką, Žemės atmosferą, jie pasiekia savo tikslą, keičia formą ir virsta mūsų vaizduotės, svajonių ar mokslinių tyrimų katalizatoriais. 

Fizinis sąlytis su meteoritu priverčia susimąstyti ar tiksliau įvertinti, kasdienius erdvės, laiko ir atstumų matus. Delne jaučiama kosminė metalo nuolauža, gludinta kosminės erdvės veiksnių, trumpam suardo civilizuotą pasaulėjautą. 

Meteoritų yra gausu, tačiau dauguma jų yra smulkūs, mažyčiai ir nepastebimi, nors kartais pasitaiko ir didelių. Reti, kaip ir kokybiškas veiksmas ar įvykis, lemsiantis individo ar visuomenių drąstiškus naratyvų pokyčius, jie ar kiti dangaus kūnai dažnai tampa kelrodžiais žmonių potencijai reikštis. 

17-ame amžiuje manyta, jog spermatozoide slypi mažytis, visiškai susiformavęs žmogus. Šiandien mes tuo nebetikime, tačiau toliau sėkmingai spraudžiame pasąmonines svajas į vieną įvaizdį – superherojų.

Amerikos superherojų filmų serija Marvel Cinematic Universe startavo per 2008 metų pasaulinę krizę ir populiarumo viršūnę pasiekė 2019 metais su paskutiniuoju filmu Avengers: End Game (liet. Keršytojai. Pabaiga). Šis juosta užbaigė pirmąjį ir matyt sėkmingiausią 23 filmų sinematinį epą pavadinimu The Infinity Saga bei pažymėjo ekonominės recesijos pabaigą. 

Dažnai superherojų istorijos prasideda nuo akistatos su mistiniu energijos šaltiniu – akmeniu. Filmų protagonistai ir antagonistai vienu prisilietimu įgauna neįtikėtinų galių ir keliaudami nesudėtingų scenarijų vingiais rodo labai aukštą empatijos bei žmogiškumo lygį, rezonuojantį su sunkmečio nuotaikomis. 

Ne išimtis yra ir The Infinity Saga epas, kuris sukasi aplink šešis brangakmenius pavadinimu Infinity stones (liet. Begalybės akmenys). Kiekvienas akmuo atitinka krentančių žvaigždžių spalvas ir reprezentuoja sielos, erdvės, proto, realybės ir galios pamatinius elementus. Pavieniui, o ypač surinkti drauge, jie gali  keisti Visatą pagal veikėjų įnorius.

Grakštūs ir antgamtiški superherojai kovoje su intergalaktinio dydžio genocido grėsme, vardu Thanos, nuolat privalo vertinti savo intymius poreikius, šešėlį ir atsakomybės naštą. Beribiai galių šaltiniai ir kosminiai horizontai kine sugretinami su mirtingųjų trapiais gyvenimais ar didvyrių humaniškomis silpnybėmis. 

Šiame ar kituose  filmuose, kaip Chronicle (2012 m.), Shazam! (2019 m.) ir t.t., akistata su žvaigždiškais akmenimis katalizuoja, sutraukia, išplečia bei siūlo apmąstyti veikimo galimybes. Panašiai kaip ir Etnokosmologijos meteoritas, kad ir kelioms minutėms, sugriovęs mano kasdienos žemiškus parametrus.

Rupert programas ir projektą remia Lietuvos kultūros taryba

Projekto rėmėjas: verslininkas, kultūros ir meno mecenatas – Steponas Kvietkauskas