G i m i n y s t ė  | L i n e a g e

Tris Vonna Michel, Barbora Šulniūtė, Naubertas Jasinskas, Marge Monko, Mila Panić 

2026 rugsėjo 24 d. – 2027 kovas

Turbūt visi suprantame, kad mūsų sugalvotos idėjos ir mintys nepriklauso vien mums. Mes ne tiek sukuriame mintis iš nieko, kiek autentiškai sujungiame tai, ką jau esame matę, girdėję, skaitę ir patyrę. Roland Barthes tekste Autoriaus mirtis dar 1967 m. rašė, kad tekstas yra “citatų audinys”, nuaustas iš nesuskaičiuojamų kultūros šaltinių. Kūrybiniame procese dalyvauja sąmoningas mąstymas, kolektyvinė pasąmonė, kūniška patirtis ir intuicija bei vaizduotė, o šiandien naudodamiesi dirbtiniu intelektu mes toliau plečiame betarpiškų sąsajų tinklą. 

Šią programą įkvėpė prieš metus Talino dailės akademijoje klausyta menininko Tris Vonna-Michell paskaita. Tris Vonna-Michell – britų menininkas, savo kūryboje jungiantis pasakojimą, atmintį, archyvinius vaizdus ir asmenines istorijas. Paskaitoje Taline menininkas pasakojo, kaip po tėvo mirties paveldėjo daugybę dėžių, pilnų įvairios kūrybinės medžiagos. Taip jis sužinojo, kad jo tėvas anksčiau buvo menininkas, kūręs leidinius ir tekstinius kūrinius. Nors Tris Vonna-Michell apie tai anksčiau nieko nežinojo ir niekada su tėvu apie tai nekalbėjo, jo ir tėvo kūryboje galima įžvelgti tam tikrų estetinių panašumų, o dar labiau – panašų mąstymo būdą. 

Ši istorija – tikra ar galimai paties menininko išgalvota – paskatino galvoti apie tai, kaip mąstymo būdai gali būti perduodami iš kartos į kartą: per šeimos ryšius, bet taip pat ir per menines praktikas. Natūralu, kad elgesio modelius ir pasaulėžiūrą mums perduoda artimieji, pavyzdžiui, tėvai, o mes juos perduodame savo vaikams. (Vis dėlto stebina ir kartu baugina mintis, kad potencialiai perduodame viską – norime to ar ne.) Tačiau lygiai taip pat kartais užsimezgę artimi kūrybiniai santykiai daro didelę įtaką individualiai kūrybai. Taigi menininkai čia kviečiami pažvelgti į tai, kaip ir kokie procesai formavo juos pačius kaip kūrėjus, kaip kūrėsi jų meninės giminystės. 

Lineage I Giminystė programoje bus pristatomi įvairių formatų kūriniai – instaliacijos Rupert lange, pokalbiai, performansai, video peržiūros. 

Rugsėjo 24 d. – spalio 18 d. Rupert lange bus pristatoma scenografės ir pradedančios skulptorės Barboros Šulniūtės instaliacija Vakar saulė stebėjo mus. Ją įkvėpė erdvėlaikio ir šviesos kaitos stebėjimas – perėjimai iš dienos į naktį, iš vasaros į rudenį, iš trumpų rankovių į odinius paltus. Menininkę domina dangaus kūnų judėjimas, žmogaus žvilgsnis į dangų ir galimybė pažvelgti į save iš didesnės, kosminės perspektyvos, kuri atsiveria atsitraukus. 

Spalio 8 d. menininkas Tris Vonna-Michell performatyvioje paskaitoje pasakos apie savo velionio tėvo E. E. Vonna-Michell archyvinę ir bendradarbiavimo praktiką, daugiausia dėmesio skirdamas jo darbui kartu su garso poetu Henri Chopinu. Pokalbį lydės filmo To Ray the Rays (1985) peržiūra – tai bendras E. E. Vonna-Michell ir Henri Chopino 16 mm filmas, kuriame jo vizualinės kompozicijos susijungia su eksperimentine Chopino garso poezija. Tai reta galimybė pamatyti kūrinį, kuriame susipina šviesa, garsas, juosta ir eksperimentinės leidybos praktikos. 

Spalio 20 d. Rupert lange vyks Nauberto Jasinsko tęstinės trukmės performansas Something Happened to Me Yesterday (lt. Vakar man kai kas nutiko), atsigręžiantis į nepastebimai perimtus mąstymo būdus ir gestus. Šie mechanizmai nagrinėjami pasitelkiant Karlo Gustavo Jungo mintis apie ilgesį, kurį psichoanalitikas laikė tikruoju keliu į save, neatskiriamu nuo vienatvės ir žlugimo baimės. 

Gruodžio 15 d. Rupert lange pristatysime estų menininkės Marge Monko fotografinę instaliaciją, o bosnių menininkė gyvenanti ir kurianti Berlyne Mila Panić atliks stand-up performansą. 

Programos kuratorė Monika Lipšic.

Projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė, Nordic Culture Point, Lietuvos kultūros taryba. Rupert partneris INVL šeimos biuras.