Judith Hamann

Judith Hamann (Australija/Vokietija) yra menininkai, daugiausia dirbantys muzikos ir garso srityse, ir yra laikomi vieni „žymiausių Australijos šiuolaikinės muzikos violončelininkų” (RealTime Arts). Judith performatyvi veikla driekiasi per įvairius žanrus ir derina skirtingus improvizuotos, šiuolaikinės klasikos, eksperimentinės bei populiariosios muzikos elementus. Dabartiniai Judith kūriniai analizuoja išraišką ir ‘drebėjimo’ manifestaciją solinių pasirodymų kontekste. Negana jo, Judith dirba prie naujų kurinių skirtų violančelei ir niūniavimui bei tyrinėja ‘griūties’ savoką instrumentinės muzikos praktikoje. Judith dirbo su tokiais menininkais ir ansambliais kaip Marja Ahti, Oren Ambarchi, Anthea Caddy, Charles Curtis, Golden Fur, the Harmonic Space Orchestra, Sarah Hennies, Eiko Ishibashi, Yvette Janine Jackson, Alvin Lucier, Éliane Radigue ir La Monte Young. Praeityje Judith daugiausiai dėmesio skyrė pačiam atlikimo procesui ir praktikai, atsiskleidusiai tokiuose kontekstuose ir lokacijose kaip Tectonics, Sonic Acts (Amsterdamas), Maerzmusik (Berlynas), Los Andželo Filharmonijos Fluxus Festivalis (JAV), Tokijo eksperimentinis festivalis (Tokijas), AURAL (Meksikas), SiDance Festival (Seulas), No Idea festivalis (Ostinas) ir Dark Mofo (Hobartas). Judith kūrinius platino tokios įrašų kompanijos kaip Blank Forms, Black Truffle, Another Timbre, Longform Editions, Marginal Frequency ir the Sonic Arts Research Unit’s Audiograft festivalis. Negana to, muzikantai įgyjo muzikos daktaro laipsnį Kalifornijos universitete, San Diege. Rezidencijos Rupert metu Judith toliau sieks plėtoti į griūtį orientuotą kūrybinį projektą, kuris vyksta per palimpsestus, susidūrimus, fikcijas ir kaupiamuosius procesus. Griūtis šiuo atveju tiesiogiai remiasi į laikiną ir erdvinę žodžio prasmę, struktūros sąsagas, staiga nepadalijamą daugialypiškumą. Griūtis nebūtinai turi būti katastrofos sinonimas, užuot jis gali būti generatyvus ir kūrybingas būdas sukurti naują istoriją ar patirtį, atskleisti ar perpasakoti mūsų pasaulio suvokimą. Taikydama mokslinio tyrimo ir rašymo prieigas, Judith analizuos šią koncepciją pritaikant kritinį diskursą ir išvystys praktinį darbą naudojant „įrašinėjimą“. Norint pertvarkyti žlugimo supratimą, „įrašinėjimo” sąvoka bus naudojama kuriant naują darbą garso ir objekto medijose.