10-osios Alternatyvios edukacijos programos mentoriai

Susipažinkite su 10-osios Alternatyvios edukacijos programos mentoriais:

Áron Birtalan

Áron Birtalan (jie / jis, ES) yra menininkas, muzikantas ir patirčių kūrėjas, kuriantis realų gyvenimą apimančius žaidimus, šiuolaikines mistines praktikas, žodžius, mintis, organizuojantis neįprastus susibūrimus ir edukacines iniciatyvas. Dirbdamas su žmonėmis ir jų įkūnytąja vaizduote kaip menine terpe, Áronas atveria galimybes socialinėms patirtims ir padeda jų dalyviams kartu žaisti, tyrinėti galimus būties būdus ir kurti intymius ryšius su nežinomybe. Savo kūryba Áronas skatina žmones pasinerti ir naudotis kūrybiškumo zona, kurioje susilieja žaismingumas, magiškumas, intymumas ir juokingumas. Savo darbais jis skatina vaizduotės ir intymumo politiką krizių akivaizdoje.

Šiuo metu Áronas yra Amsterdamo DAS aukštosios mokyklos mokslinis bendradarbis ir Stokholmo menų universiteto meninio tyrimo doktorantas, vykdantis ilgalaikį projektą „Your Bones Hold the Shape of What’s to Come“. Áronas ne tik užsiima menine veikla, bet ir skaito pranešimus, rašo ir konsultuoja žaidimų, dalyvavimo ir pritarimo temomis, kartu su kitais veda trijų savaičių trukmės fantastikos temai skirtą vaikų stovyklą Vengrijos kaime.

Bones Tan Jones

Bones Tan Jones (Jungtinė Karalystė) kūryba – tai dvasinė praktika, kuria menininkas (-ė) siekia pristatyti alternatyvią, queer, optimistinę distopiją. Jo(s) darbas paremtas ritualu, amato meditacija, šokiu, perveriančiu šydą tarp gamtos ir kitoniškumo. Bones audžia micelinį tinklą iš įvairių ekologiškai orientuotų naratyvų, skirtą suvesti, įtraukti ir sužadinti auditorijas, paskatinti jas mąstyti tvariau ir etiškiau. Popmuzikos, skulptūros, alter ego, skaitmeninių paveikslų ir videomeno technikas Bones įšventina kaip amato priemones. Žymesni pastarojo meto užsakymai ir parodos: Šanchajaus bienalė (2021), Atėnų bienalė (2021), personalinė paroda „Underground Flower“ nuotoliniame projekte (2020), „Serpentine Galleries“ Londone (2019), „IMT Gallery“ Londone (2019), „Mimosa House“ Londone (2018), ICA Londone (2018–2020), „Cell Project Space“ Londone (2018), „Gropius Bau“ Berlyne (2018), Jorkšyro skulptūrų parkas (2016–2017).

Denis Petrina

Denis Petrina (Lietuva) sėkmingai baigė filosofijos doktorantūros programą Lietuvos kultūros institute Vilniuje. Savo (kol kas neapgintoje) disertacijoje jis tiria afekto sąvokos filosofines interpretacijas ir (bio)politines pasekmes. Publikacijose daugiausia dėmesio skiria afekto teorijai klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos kontekstuose, biopolitikos (re)interpretacijoms, o pastaruoju metu – ir skaitmeniniam valdymui teigiamomis paskatomis kibernetinio kapitalizmo sferoje. Vykdydamas tyrimus domisi afekto teorija, subjektyvumo teorija, biopolitika, medijų, lytiškumo ir queer studijomis, neoklasikine filosofija bei alternatyviomis epistemologijomis.

Dorota Gawęda ir Eglė Kulbokaitė 

Menininkių duetas Dorota Gawęda (Lenkija) ir Eglė Kulbokaitė (Lietuva) susikūrę 2013 m. Bazelyje (Šveicarija). Abi menininkės baigė Londono karališkąją meno kolegiją (2012), kuria performansus, instaliacijas, kvepalus, skulptūrą, tapybą ir videomeną. Duetas yra dalyvavęs tarptautinėse parodose, tokiose kaip „der Elektronischen Künste“ Bazelyje (2021); „Kunstverein“ Hamburge (2021); „Bündner Kunstmuseum“ Kūre (2021); Ženevos meno centre (2021); „Kunstverein“ Leipcige (2021); Šveicarijos institute Niujorke (2020); „Den Frie“ Kopenhagoje (2020); MWW Vroclave (2020); „Kunstverein“ Diuseldorfe (2020 ir 2016); „Lafayette Anticipations“ Paryžiuje (2019); „Palais de Tokyo“ Paryžiuje (2018);  VI-ojoje Atėnų bienalėje (2018); MMOMA Maskvoje (2018); Kunsthalle Bazelyje (2017); ICA Londone (2017); MOMA Varšuvoje (2016); IX-ojoje Berlyno bienalėje (2016); MaM Paryžiuje (2015) ir kt. Menininkės taip pat atliko įvairias tarptautines rezidentūras, tarp kurių „Alserkal Arts Foundation“ Dubajuje (JAE); „La Becque“ La Tur de Pelyje (Šveicarija); „Onassis AiR“ Atėnuose (Graikija). Gawęda ir Kulbokaitė yra „CERN Collide Residency 2022“ ir „Swiss Performance Art Award“ (2021) laureatės, taip pat  YOUNG GIRL READING GROUP“ (2013–2021) įkūrėjos.

Joey Holder 

Joey Holder (Jungtinė Karalystė) yra vizualiojo meno kūrėja, prodiuserė ir edukatorė, atstovaujama Londono galerijos „Seventeen“. Joey taip pat yra interneto skaitmenines praktikas skatinančios platformos „SPUR“ bei meno projektų erdvės „Chaos Magic“ Notingeme direktorė.

Menininkė yra surengusi parodas JK ir tarptautinėje scenoje, įskaitant Harvardo gamtos istorijos muziejų, Atėnų bienalę, Londono dizaino muziejų, Maskvos bienalę, „Transmediale“ ir Venecijos bienalę. Jos kūryba paremta nuolatiniu dialogu ir bendradarbiavimu su įvairių sričių tyrėjais ir profesionalais. Menininkė kuria fiktyvius pasaulius ir dirbtinę aplinką, tiesiogiai atliepiančią realius šių dienų įvykius. Kiekvienas kūrinys yra tarsi scena su kinematografiniais, naratyviniais, architektūriniais, vizualiniais ir garsiniais elementais, unikaliai sukurtais atsispiriant į projekto koncepcinį pagrindą. Bendradarbiaudama su kompiuterinės genomikos specialistais, jūrų biologais, elgsenos psichologais ir tiriamosios žurnalistikos atstovais, kūrėja nagrinėja tokias temas kaip ateities žemės ūkis, sintetinė biologija ir giliavandenės jūrų ekosistemos.

Personalinės parodos: „Abyssal Seeker“ galerijoje „Seventeen“ Londone (2021) ir „FUTURA“ Prahoje, „Semelparous“ galerijoje „Offspace“ Londone (2020), „Adcredo – The Deep Belief Network“ „QUAD“ centre Derbyje, „Matt’s Gallery“ Londone ir „Bloc Projects“ Šefilde (2018). Grupinės parodos: „New Mystics“ internete kuruojant Alice Bucknell, „Memeplex“ galerijoje „Seventeen“ Londone, „rīvus“ XXIII-iojoje Sidnėjaus bienalėje Australijoje, „Among the Machines“ galerijoje „Zabludowicz Collection“ Londone, „British Art Show 9“ gastrolės po JK, „Iskra Delta“ XXXIV-ojoje Liublianos bienalėje Slovėnijoje, „ANTI“ VI-ojoje Atėnų bienalėje (2018), „Joy Before the Object“ galerijoje „Seventeen“ Londone (2019), „Cursed Images“ galerijoje „Galerie Lisa Kandlhofer“ Vienoje (2019) ir „Future Love“ HeK centre Bazelyje (2018).

Mary Maggic

Mary Maggic (Jungtinės Valstijos) yra nebinarinis (-ė) menininkas (-ė), kurianti(s) hormonų, kūno ir lyčių politikos, ekologinių atskirčių sandūroje. Menininkas (-ė) dažnai pasitelkia biohakerystę kaip ksenofeministinę rūpesčio praktiką, potencialiai galinčią demistifikuoti nematomas molekulinės biogalios sistemas. Mary Maggic dalyvauja internetiniame atvirame biologinio meno tinkle „Hacteria“, taktinio teatro kolektyve „Aliens in Green“ ir Azijos feministinėje asociacijoje „Mai Ling Vienna“, taip pat prisideda prie radikalios mokymo programos projekto „Pirate Care“ bei „Cyberfeminism Index“ tinklalapio kūrimo. 

Nisha Ramayya

Nisha Ramayya (Jungtinė Karalystė) užaugo Glazge, šiuo metu gyvena Londone. 2019 m. „Ignota Books“ išleido jos poezijos rinktinę „States of the Body Produced by Love“. Pastarojo meto projektai ir publikacijos: eilėraščiai leidinyje „Ludd Gang“ (https://poetshardshipfunduk.com/about/); bendras projektas su garso dramaturgu M. J. Hardingu, atliktas „Wysing Polyphonic 2021“ – „Under Ether“ (apžvelgtas žurnale „Tank“); poezijos ciklas, reflektuojantis Škotijos kolonijines istorijas, publikuotas „CCA Annex“; esė-eilėraštis, atliepiantis matematiko Fernando Zalamea veikalą „audiograft“. Šiuo metu kūrėja dirba prie antros poezijos rinktinės darbiniu pavadinimu „Now Let’s Take a Listening Walk“.

Post Brothers

Post Brothers yra kritiška įstaiga, kurios narys Matthew Postas yra entuziastas, tekstų tvarkytojas ir (tarpusavyje) priklausomas kuratorius, dažnai dalyvaujantis į menininkus orientuotuose ar bendradarbiavimo projektuose, dirbantis su antrine informacija, susijusia su kultūros produkcija.

Nuo 2016 iki 2019 m. Post Brothers ėjo „Kunstverein München“ kuratoriaus pareigas Vokietijoje, kuravo parodas ir pristatė projektus Lenkijoje, Meksikoje, Kanadoje, Ispanijoje, JAV, Portugalijoje, Danijoje, Graikijoje, Estijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Lietuvoje, Italijoje, Švedijoje, Suomijoje, Belgijoje, Latvijoje, Nyderlanduose ir Kinijoje.

Kelios pastaruoju metu kuruotos parodos – tai Barry Doupe „AMIGA WORKS“ Vilniaus galerijoje „Swallow“, vietinių sukilėlių anarchizmo istorijos įkvėpta paroda „In the beginning was the deed!“ Balstogės „Galeria Arsenał“ Lenkijoje, Lauros Kaminskaitės „Double double“ Vilniaus ŠMC ir vizualinė esė „Mercury“, kuruota kartu su menininku Simonu Dybbroe Mølleriu, skirta Talino „Photomonth 2019“ bienalei. Post Brothers esė ir straipsniai publikuoti daugelyje meno ir kultūros žurnalų, meninių publikacijų bei parodų katalogų. Jis nuolatos prisideda prie parodų savo tekstais ir performansais, skaito paskaitas meno ir edukacijos temomis visoje Europoje. Post Brothers yra sukaupęs daug bendradarbiavimo su Baltijos šalimis patirties, o jo didžiulis mokslinės fantastikos knygų popieriniais viršeliais archyvas „Memoirs Found in a Bathtub or What Entropy Means to Me“ šiuo metu saugomas Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) Vilniuje.

Los Andžele gimęs Post Brothers 2006 m. baigė bakalauro studijas Emily Carr meno ir dizaino institute Vankuveryje, Kanadoje, ir 2009 m. kuravimo praktikos magistro studijas Kalifornijos menų koledže San Franciske. Šiuo metu jis gyvena Kolonia Koplany – mažame Lenkijos kaimelyje šalia Balstogės – ir yra Danijos karališkosios dailės akademijos Kopenhagoje docentas.

Simone Kotva

Simone Kotva yra rašytojas (-ė), akademikas (-ė), studijuojantys Trolldom. Simone publikuoti darbai remiasi feministine, aplinkos ir dekolonijine teologija, magijos istorija ir teorija, naujuoju materializmu ir kritiniais augalų tyrimais, siekiant suformuluoti naują požiūrį į filosofijos, kaip gyvenimo būdo ir dvasingumo lavinimo, praktiką. Šiuo metu Simone atlieka mokslinius tyrimus, kurie yra Oslo universiteto Teologijos fakulteto daugiadisciplininio projekto ECODISTURB dalis. Kembridžo universiteto Dieviškumo fakultete jie vysto ir dėsto magistrantams skirtą modulį „Teologija Antropocene“. 2020–2021 m. kartu su kitais tyrėjais Simone subūrė Kembridžo menų, socialinių mokslų ir humanitarinių mokslų tyrimų centrą ,,Magic and Ecology for CRASSH”.

Institucijos:

„Agency Agency“ 

„Agency Agency“ yra Amsterdame įsikūrusi agentūra, teikianti strategijos bei dizaino konsultavimo paslaugas. 2015 m. Roelio van Herpto ir Victorios Meniakinos įkurta „Agency Agency“ padeda suformuoti institutų, prekių ženklų, dizaino studijų, miesto projektų viziją ir užtikrinti tvarų augimą. Jų paslaugos apima strateginį planavimą, koncepcijos kūrimą, pozicionavimą, prekės ženklo kūrimą, komunikacijos strategijos rengimą, kūrybinės krypties nustatymą, skaitmeninę transformaciją, organizacijos strategijos rengimą bei verslo plėtros konsultacijas. Agentūros įkūrėjai Roelis ir Victoria vadovauja „Reality Check“ profesinio tobulinimosi programai Gerrit Rietveld akademijoje Amsterdame ir Karališkosios Hagos meno ir dizaino akademijos (KABK) architektūros ir dizaino fakultetuose. Be to, jie rengia susijusius seminarus tarptautinėse meno akademijose ir rezidencijose. 

***

Victoria Meniakina (Lietuva) yra kūrybinė strategė, teikianti strategijos, dizaino ir komunikacijos konsultavimo bei kūrybinės krypties nustatymo paslaugas architektūros, dizaino, mados, kultūros ir technologijų įmonėms visame pasaulyje. Turėdama darbo patirties architektūros bei dizaino srityse ir įgijusi prekės ženklo vadybos magistro laipsnį, Meniakina padeda prekės ženklams ir kūrybininkams (-ėms) augti, diegti naujoves, priimti pokyčius ir užtikrinti autentišką bei efektyvią komunikaciją.

Roel van Herpt (Olandija) yra strategijos konsultantas, turintis patirties pozicionavimo, komunikacijos, organizavimo, verslo plėtros ir skaitmeninės transformacijos sferose. Turėdamas darbo patirties strateginio valdymo, verslo ir kūrybiško vystymo srityse, jis vadovauja lyderiams ir kylantiems meno, dizaino, aukštojo mokslo ir urbanistikos talentams, siekdamas jų profesinio tobulėjimo.

„Aikas Žado laboratorija“

„Aikas Žado laboratorija“ yra šiuolaikinio meno įrenginys, konstruojamas Žeimių dvaro sodyboje. „Aikas Žado laboratorija“ organizuojama kaip individualiai kolaboratyvus menininko Domo Noreikos ir kartu bendruomeniškas kūrinys; dalį programų administruoja, koordinuoja ir idėjiškai plėtoja asociacija „Aikas Žado“. Pagrindinė „Laboratorijos“ veikla yra praktiniai eksperimentai, susiję su kultūros paveldo objektų tvarkyba, sujungiant šiuolaikinio meno, mokslo ir kultūros lauko atradimus, metodus, technikas, žinojimus. Pagrindinius „Laboratorijos“ veiklos principus iliustruoja konservacijos, prevencijos ir restauracijos sistemų taikymas Žeimių dvaro sodyboje. Kaupiamos istorinių medžiagų kolekcijos, atliekami medžiagų bandymai, organizuojami moksliniai medžiagų tyrimai, specialios parodos bei pažintinės ekspedicijos, kuriose pristatomi specifiniai sprendimai ir aktualūs būdai, paverčiantys dvaro sodybą taikomuoju šiuolaikinio meno kūriniu, įdomiu ir unikaliu paveldosaugos pavyzdžiu.

***

Eglė Ambrasaitė (Lietuva) yra multidisciplininė menininkė, kuratorė ir tyrėja. Veikiama tarpdisciplininių studijų įtakos (kino, videomeno ir interaktyviųjų menų bakalauras Midlsekso universitete Londone, politikos mokslų magistras Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir besitęsianti doktorantūra lyties studijose Vidurio Europos universitete Budapešte ir Vienoje), menininkės kūryba, įgaudama kritiškumo ir šiuolaikiškumo, kristalizuojasi per kalbą, tekstus, vizualiuosius menus (videomeną, skulptūrą, instaliacijas) bei kuratorinę veiklą „Aikas Žado laboratorijoje“ (Žeimių dvaro sodyba). Šiuo metu pagrindinė jos meninė ir kuratorinė veikla aprėpia meilės, švelnumo, toksiškumo ir kūnų / įkūnijimų tematiką. Menininkės teoriniai interesai: lytis, biopolitika, vėlyvasis socializmas ir postsocializmas, afektų teorijos ir tamsioji ekologika. 

Domas Noreika (Lietuva) yra tarpdisciplininio meno atstovas, analogų neturinčio kūrinio / institucijos „Aikas Žado laboratorija“ kūrėjas. Noreika bendradarbiauja su mokslininkais, menininkais ir kitais kultūros atstovais tokiose srityse kaip restauracija, geologija, biochemija, mikrobiologija. Jis atlieka bandymus ir eksperimentus su XVIII a. medžiagomis ir technologijomis; dirba su Nematomo žmogaus idėja kalcio karbonato mediumuose / abiotinėse terpėse.

„Arts of the Working Class“

„Arts of the Working Class“ – kas du mėnesius leidžiamas tarptautinis gatvės laikraštis, įsikūręs Berlyne, Vokietijoje, ir platinamas visame pasaulyje. Jo pavadinimas yra reakcija į klasinės tapatybės ir klasinio sąmoningumo eroziją šiuolaikinėje visuomenėje, ypač meno srityje. 2018 m. įkurtas laikraštis vadovaujasi trimis principais: parodant ekonominį atotrūkį tarp įvairių meno sistemos veikėjų, šiuo gatvės laikraščiu siekiama perskirstyti turtą ir generuoti pajamas daugeliui, o ne mažumai; priešinantis dėmesio ekonomikos diktatui, laikraštyje šalia populiaresnių ir labiau pripažintų projektų pristatomi ir nepakankamai atstovaujami ar finansuojami projektai; kvestionuojant tarptautiškumo reprezentavimą tapatybių ir politinių simbolių ekonomikoje, laikraštis leidžiamas įvairiomis kalbomis, taip įtraukiant skirtingas bendruomenes ir pripažįstant, kad ne kiekvieną rašinį galima adaptuoti pagal hegemoninės anglų kalbos standartus.

„Arts of the Working Class“ taip pat pamini daugybę meno kūrinių ir menininkų, iškeliančių nepaliaujamos savireklamos, virtuoziško savarankiškumo ir išskirtinės konkurencijos problemiškumą. Daugiau kaip penkiolika numerių išplatinę laikraščio leidėjai – Pawelas Sochackis, María Inés Plaza Lazo ir Alina Kolar – daugiausia vilčių deda į daugybę įvykusių susitikimų su rašytojais ir menininkais bei susitikimus gatvėje.

„Verpėjos“

„Verpėjos“ yra nepriklausoma meno iniciatyva, kurią 2017 m. įkūrė menininkė Laura Garbštienė Marcinkonių seniūnijoje, Varėnos rajone. „Verpėjos“ siekia tyrinėti ir permąstyti tradicinės kaimiškos gyvensenos ir gamtos saugojimo temas, įgalinti diskursą apie procesus ir pokyčius tiek vietos, tiek globaliu mastu. Telkiant įvairių sričių menininkus, kaimo kūrėjus ir gamtininkus, organizuojamos tarpdisciplininės dirbtuvės, simpoziumai ir parodos. Nuo 2019 m. „Verpėjos“ kuruoja Marcinkonių stoties galeriją, 2020 m. pradėta tarptautinės meno rezidencijos programa.

***

Laura Garbštienė (Lietuva) – menininkė, dirbanti konceptualaus ir tarpdisciplininio meno srityse, tirianti tradicinius, kaimo, gamtosaugos ir globalius procesus. Menininkų iniciatyvos „Verpėjos“ įkūrėja. 2000 m. baigė tekstilės meno magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Yra surengusi personalines parodas Vilniaus galerijose „Akademija“ (2009), „Vartai“ (2012), „Atletika“ (2019). Garbštienės darbai priklauso įvairioms kolekcijos Lietuvoje ir užsienyje.