Garrett Nelson & Luca Iemi

Luca Iemi (g. 1988 m., Italija) yra Berlyno proto ir smegenų mokyklos (Humboldt universitetas) doktorantūros kandidatas, dirbantis ties projektu Uncovering functional role of spontaneous alpha oscillations in visual perception (liet. “Savaiminių alfa virpesių funkcinio vaidmens vizualiam suvokimui atskleidimas”). Anksčiau jis buvo studentas ir tyrėjas Paryžiaus École Normale Supèrieure ir Londono University College Neurology Instiute. Jis neseniai buvo apdovanotas neuromokslų prizu ASSC konferencijoje Paryžiuje. Taip pat gavo Švedijos karalienės ir Švedijos masonų paramą tyrimams.

Garrett Nelson (g. 1982 m., CH/CA/US) šiuo metu gyvena ir dirba Bazelyje (CH) ir Meksike (MX). Kaip menininkas, rašytojas ir retkarčiais režisierius, Nelson naudoja referuotą impulsą, teorinį ar istorinį tyrimą, literatūrą ir poeziją kaip pagrindą instaliacijoms ir performansams. Jo instaliacijos veikia kaip fizinis literatūros kūnas. Performansai aprėpia filosofijos paskaitas ir poeziją, tapdami mitiniu pagrindu kalboms apie tylą, sąveikas ar žodžio/kalbos ontologiją. Nelson neseniai vedė paskaitas Atėnuose ir Stokholme tarptautinėse Deleuze’o konferencijose. Pastarosios parodos ir performansai vyko Kunsthalle Zürich (CH), Museo de la Ciudad Mexico (MX), Taylor Macklin (CH), Oslo10 Basel (CH), Kunsthalle Basel (CH), Centre PasquArt Biel (CH), SALT Galata Istanbul (TR), Les Urbaines Lausanne (CH) ir Sinop Biennial 2014 Turkey (TR). Dalyvavo jungtiniuose kuratoriniuose projektuose The Traveling Artist, Budapešte (HU), Vienoje (AT) ir Bazelyje (CH) 2011 m. ir The State of Making Things, la rada Locarno, 2013 m. Jis gavo Ciuricho valstybinę meno premiją 2014 m., Ciuricho miesto apdovanojimą 2015 m. ir buvo nominuotas 2015 m. Šveicarijos meno apdovanojimui. Pramid Press Basel 2016 m. išleido jo prozos poezijos knygą.

Miegas kaip ir visi biologiniai procesai yra veikiamas aplinkos pokyčių. XX-ame amžiuje atsiradusios globalinės ekonomikos ir politinės infrastruktūros galimybės nepertraukiamam darbui, vartojimui ir stebėjimui privedė prie drastiškų pokyčių kaip mes miegame ir kada miegame. Neoliberalios arba pažengusios kapitalistinės sistemos pirmenybę teikė produktyvumui, efektyvumui ir saugumui, kuriems miegas yra natūrali kliūtis. Šiuolaikinėse kultūrose amžinojo arba pomirtinio gyvenimo tikėjimas buvo pakeistas racionaliu ir efektyviu laiko planavimu. Iš tiesų, jei šiuolaikinis žmogus turėtų galimybę nemiegoti, tai ir nemiegotų, kad galėtų pilnai išgyventi savo ribotą gyvenimą. Nauji preparatai produktyvumui, sumažinantys miego poreikį, derinami kartu su asmeninėmis priemonės miegui valdyti, darosi vis populiaresni. Naktis tapo metu gamybai ir vartojimui, nuo pamaininio darbo iki pasaulinių mainų ir klubinės kultūros.

Ši 24/7 sistema leido vystytis įrenginiams ir platformoms, maksimizuojančioms niekada nemiegantį produktyvumą ir komunikaciją. Tokie skaitmeniniai subjektai paskatino tolimesnę mūsų miego ritmo kaitą. Mes prisitaikome prie įrenginių ir tinklų tam, kad išliktume svarbūs socialiai ir profesionaliai, vietoj to, kad įrenginiai ir tinklai prisitaikytų prie mūsų miego poreikių. Pastovus interneto buvimas mobiliose technologijose trukdo mūsų miegui, pavyzdžiui, reguliariai prikelia pasitikrinti duomenis (“duomenų apnėja”).

Kai mes miegame, negalime patirti išorinio pasaulio ar pasidalinti vidinėmis patirtimis. Taip pat negalime nei vartoti, nei kurti informacijos. Tai padaro miegą turbūt vienintele vieta, kurioje negalima kolonizacija kognityvinei post-skaitmeninei darbo jėgai. Miegantis žmogus yra visiškai nepasiekiamas. Mechaninių paaiškinimų nepaisymas neuromoksle palieka miego erdvę žemiau ekonominės kontrolės ir opimizacijos ribos. Šiandien mums vis dar trūksta farmakologinių sprendimų miego modifikavimui, kurie nesukeltų pašalinių efektų. Tokiu būdu miegas išvengia tiesioginio suprekinimo, priešingai nei kiti poreikiai: troškulys, alkis ar seksualinis potraukis. Tuo (kol kas) negali būti prekiaujama. (Crary, 2013 m.; Penzin & Chekhonadsikh, 2013 m.)

Projekto, ties kuriuo Garrett ir Luca dirbo Ruperte, tikslas buvo apsvarstyti ekonominę ir politinę miego ir pasyvumo vertę. Į tai buvo įtraukta nereagavimo į budinimą vertės įgyvendinimo būdų analizė (pavyzdžiui, depresija, dėmesio sutrikimai, demencija ir vegetacinė būklė). Jie iš pradžių apklausos būdu surinko ir apdorojo duomenis apie miegą kaip šiuolaikinę problemą, naudodami neuromokslo, literatūros ir vizualaus meno resursus. Vienas iš tikslų buvo prevenciškai identifikuoti, kaip miegas gali būti kolonizuotas ekonominių sistemų. Projekas realizavosi kaip pokalbiai, skaitymai ir parodos rezidencijos institucijoje ir vėliau kitose vietose.