KOL KAS PABĖGIMO NEBUS

KOL KAS PABĖGIMO NEBUS

Ruperto edukacinė programa prasidėjo prieš kelis mėnesius, kai Valentinas Klimašauskas pakvietė programos dalyvius į lėktuvų stebėtojų pamėgtą Liepkalnio slidinėjimo trasą,  ir į Vilniaus pakraštyje esanti pastatą, kur CŽV galimai laikė nelaisvėje ir kankino dalį Gvantanamo kalinių.

Šios dvi vietos, ar jų kombinacija, buvo tik pradžia. Kitos vietos ir dalykai vėliau buvo stebimi, mylimi, išlaisvinti, filmuojami, apkalbami, formuojami, ignoruojami ir t.t. Jasmine, Vitalijaus, Anastasijos, Viktorijos, Jono, Petro, Liudviko, Justės, Mayos, Jono, Augusto, Onos, Jurgos ir kitų. Ir tie dalykai ir vietos liepos 15 d. 20:00 val. Labdarių g. 3C sukiosis  naudojant du kanalus ir iOS exposé.

Sakinio  KOL KAS PABĖGIMO NEBUS šaltinis taip pat bus atskleistas vakaro metu. Kol kas tai tik tvorelė iš devyniolikos raidelių, neleidžianti mums pasprukti.

– Viktorija Mickutė yra Vilniuje gyvenanti dokumentinių filmų kūrėja, dirbanti LRT televizijoje ir ties kitais asmeniniais projektais. Jos pagrindinių interesų lauke-  migracijos ir moterų teisių aktualijos.

– Jasmine Picot-Chapman tiki menu kaip įrankiu socialiniams pokyčiams. Ji kuria ir veikia skirtingose disciplinose, nuo tapybos iki kuravimo, link meno apibrėžimo išplėtimo.

– Anastasija Sosunova yra iliustracijos, estampo ir instaliacijos srityse kurianti menininkė, kurios pagrindinis tyrimų laukas yra tarpžvaigždinės komunikacijos vizualiosios kalbos ir etikos aspektai.

– Vitalij Strigunkov yra Vilniuje kuriantis menininkas, baigęs tapybą, o dabar savo kūryboje dirbantis su aproprijuotais vaizdais, istorijomis, veiksmais, piešiniais, video ir instaliacijomis. Savo darbuose jis tyrinėja simbolinio kapitalo ekonomiką.

KOL KAS PABĖGIMO NEBUS koordinuoja Liudvikas Buklys

Tai – finalinis ketvirtos Ruperto edukacinės programos laidos renginys. Ši ketvirtus metus vykstanti neakademinė mokymosi programa buvo sukurta siekiant sujungti meno edukaciją ir profesionalią kūrybą, skatinti keitimąsi žiniomis tarp lektorių, menininkų, kuratorių ir šiuolaikinio meno bei kitų disciplinų tyrėjų ir praktikų, sutvirtinti edukacijos lauką išskirtine savarankiško mokymosi kryptimi, tuo pačiu sutelkiant individualius kūrėjus į bendruomenę.

Už renginiui suteiktas patalpas norėtume padėkoti renginio partneriui, Valstybiniam Vilniaus mažajam teatrui ir jų kūrybinei erdvei „Kvartalas”.