Miglota nuovoka – kinas, gamta, valstybė

Data: spalio 20 d.
Laikas: 19.00 val.
Vieta: „Meno avilio“ sinemateka (A. Goštauto g. 2, Vilnius)

Facebook renginys

Rupert kartu su „Meno aviliu“ ir PRISMS pristato penkių trumpametražių filmų apie besikeičiantį Skandinavijos ir Baltijos šalių santykį su gamta peržiūrą „Miglota nuovoka – kinas, gamta, valstybė“. Nemokamas renginys bus atviras visuomenei spalio 20 d. 19 val. „Meno avilio“ sinematekoje (A. Goštauto g. 2, Vilnius).

Šiems filmams būdingas poetiškas, eksperimentinis požiūris į labai skirtingus kraštovaizdžius, tačiau juose nepasiduodama tautiniam romantizmui – kalnų šlaitais besiritantis rūkas tarsi slepia nenumaldomai artėjančią nelaimę. Programos filmų dėmesio centre atsiduria ir įspūdingos, nebylios panoramos, ir žodine istorija alsuojantys kraštovaizdžiai, o galiausiai apsistojama ties ankšta teismo sale, kurioje sprendžiamas Norvegijos konstitucinis santykis su jos gamtine aplinka. 

Kuruoti šią programą Rupert pakvietė PRISMS  (www.prisms.no) ­– Norvegijos ir kitų šalių alternatyvios kino kultūros organizaciją. Programą pristatys PRISMS direktorius Mike’as Sperlingeris, 2022 m. vasarį rezidavęs Rupert.

FILMAI

Inger Lise Hansen
„Rūkas“ (Tåke, Norvegija, 2019 m., 15 min.)

„Rūkas“ keliais skirtingais kino ir videomeno formatais perteikia rūko reginį. Osle, Azorų salose, Pekine ir Niufaundlande užfiksuoti vaizdai atskleidžia, kaip skirtingai rūko reiškinys atrodo „Super-8“ ir 16 mm juostose bei skaitmeniniame vaizdo įraše.

Erik Borg
„Pasekmės“ (Fallout, Norvegija, 1964 m., 10 min.)

„Eriko Borge 1964 m. „Pasekmės“ buvo pirmasis „laisvas meninis trumpametražis filmas“ Norvegijoje. „Pasekmės“ – tai tylus, atsargus filmas. Jame kuriama savotiška nuotaika, gausu gražių, mirguliuojančiais žalsvais atspalviais perteikiamų vaizdų, kuriuos lydi įtaigus ir paslaptingas garso takelis. Laisva filmo struktūra atitinka vieną parą – nuo ryto iki ryto. Tai dažna tarpukario ir pokario dokumentinių filmų struktūra, būdinga ir daugeliui norvegiškų informacinių filmų. Tačiau informaciniuose filmuose dominuojanti anksčiau / dabar ir prieš / po retorika šįkart buvo apversta. „Pasekmėse“ vaizdai „prieš“ yra pozityvesni nei „po“, be to, filmas netiesiogiai, atsargiai kritikuoja informaciniams filmams būdingą tikėjimą ateitimi ir technologinį optimizmą. „Pasekmės“ – tai niūri poetinė alegorija, sustiprintas nuotaikos ar dvasinės būsenos atspindys.“ – Gunnar Iversen

Reet Kasesalu
„Miškas ir žmogus“ (Forest and Man, Estija, 1966 m., 15 min.)

Dokumentiniame filme „Miškas ir žmogus“ užfiksuotas miškininko darbas. Gamtininko Fredo Jüssi kalbinamas miškininkas pasakoja apie žmogaus atsakomybę už aplinką. Be kita ko, filme rodomas miškų kirtimas ir melioracijos griovių kasimas prieš prasidedant vadinamajam pelkių karui, taip pat pušų sakų rinkimas ir medžio drožyba. Dar 1966 m. sukurta dokumentika jau tada atspindėjo opoziciją tarp vadinamųjų senųjų miškininkų ir modernios mechanizuotos miškininkystės.

Elina Waage Mikalsen ir Magnus Holme
„Kryžkelėje“ (Geaidnoearus, Norvegija, 2021 m., 15 min.)

Filmas „Kryžkelėje“ pasakoja apie neseniai suburtą aktyvistų judėjimą prieš Norvegijos vyriausybės planą paversti Reparfjordą kasybos atliekų sąvartynu. Filme Reparfjordo atvejis siejasi su istoriniais 1981 m. protestais prieš hidroelektrinės statybą Kautokeine, Altos upėje. Abiejuose politiniuose konfliktuose samių patirtis ir aplinkosauga atsiduria priešpriešoje su kertiniais Norvegijos siekiais. Reparfjordas ir Altos upė Kautokeine buvo ir tebėra pakrantės menkių bei lašišų nerštavietės ir gamtiniai ištekliai, svarbūs samių šiaurinių elnių auginimui ir jūrinei žvejybai.

Thomas Østbye
„Paprasto žmogaus pjesė“ (The Play of Everyman, Norvegija, 2021 m., 40 min.)

Šiame filme pateikiamas unikalus žvilgsnis į pirmąją Norvegijoje teiseną dėl klimato kaitos, prasidėjusią aplinkosaugos organizacijoms „Nature & Youth“ ir „Greenpeace“ padavus į teismą Norvegijos vyriausybę už suteiktą leidimą įrengti naftos gręžinius Barenco jūroje. Aplinkosaugos organizacijos teigė, kad vyriausybės sprendimas leisti naftos gavybą pažeidžia 112-ąjį Norvegijos Konstitucijos straipsnį dėl aplinkosaugos, kuriuo siekiama užtikrinti teisę į tinkamą klimatą mums patiems ir ateities kartoms. Šimtmečio byla vadinamas ieškinys sukėlė itin daug diskusijų.

Rupert veiklą remia Lietuvos kultūros taryba ir „Nordic Culture Point“.
Partneriai: „Meno avilys“, PRISMS