Paskelbti 7-osios Rupert Alternatyvios Edukacijos programos dalyviai

Rupert žiuri, kurią sudarė Kotryna Markevičiūtė, Adomas Narkevičius, Yates Norton (alternatyvios edukacijos programos kuratoriai), Justė Jonutytė (Rupert direktorė), Darius Žakaitis, Lolita Jablonskienė ir Deividas Rafanavičius (Rupert tarybos nariai), išrinko 7-osios Rupert alternatyvios edukacijos programos dalyvius. Džiaugiamės, kad šiais metais programoje dalyvaus: Maarten Brijker (NL), Milda Dainovskytė ir Laurynas Skeisgiela (LT), Viktorija Damerell (LT), Elžbieta Jašinskaitė (LT), Edvinas Grinkevičius (LT), Ieva Sriebaliūtė (LT), Dainius Vanagas (LT).

Programos eigoje savo žiniomis dalinsis Kate Cooper, Povilas Dikavičius, Victoria Ivanova, Candace Goodrich, Ana Teixeira Pinto, Àngels Miralda Tena, Monika Kalinauskaitė, Maria Sarycheva ir kiti vietos bei tarptautiniai mentoriai. Jie dalyvius kvies į paskaitas, skaitymų sesijas, kūrybines dirbtuves, keliones ar įtrauks dalyvius į laisvo pobūdžio pokalbius ir diskusijas. Likusią programos dalį kurs ir kuruos programos dalyviai. Tuo pačiu programos dalyviai šešis mėnesius plėtos savo individualius projektus.

Maarten Brijker (g. 1993, Nyderlandai) kūryboje domisi sapnais, nerimu ir konstruojamomis tapatybėmis. Šias temas menininkas tiria pasitelkdamas įvairias meno formas, tarp jų šokio performansus, instaliacijas, video, DJ pasirodymus, socialinių tinklų paskyras, klubinius vakarėlius ir muzikos leidybą. Maarten yra įgijęs tarpdisciplininių meno ir mokslo studijų magistro laipsnį Karališkoje menų akademijoje, Hagoje, ir ekonomikos bakalauro laipsnį Amsterdamo Universitete. Rupert alternatyvios edukacijos programos metu Maarten tirs savo muzikos įrašų leidybos kompanijos Devorm – platformos bendradarbiavimui, kuri meta iššūkį įprastoms muzikos leidybos formoms, veikimo principus. Apjungdamas tyrimą ir praktiką, jis kels klausimus, kaip muzikos įrašų kompanija gali būti daugiau nei platinimo platforma, bet ir struktūra, įgalinanti meninę raišką bei produkciją.

Milda Dainovskytė (g. 1989, Lietuva) ir Laurynas Skeisgiela (g. 1994, Lietuva) yra menininkų ir kuratorių duetas. Sumanymams realizuoti jie įprastai renkasi asmeniškai svarbias erdves, periferiją. Milda kūryboje pasitelkia vietos istoriją, konkrečias lokacijas, kvapus, permąsto naratyvų kreives, kuria uodimo įrankius. Laurynas dirba video meno, instaliacijų, fotografijos ir kino srityse. Kūrybinėje praktikoje atliepia specifines erdves bei vietas, kurių kontekstus jungia su fotografijos teorijomis ir dabarties nerimu. Šiuo metu duetas veikia ir papildo vienas kitą kuratorinėje erdvėje. Rupert alternatyvios edukacinės programos metu, Milda ir Laurynas planuoja toliau vystyti anksčiau pradėtą projektą Lentvario mieste, centrinėje geležinkelio stotyje. Stotyje esančiose patalpose planuoja įkurti studiją meninėms iniciatyvoms bei susitikimų kambarį, reflektuoti nepastovų bei kintantį šios vietos identitetą bei nubrėžti galimas naujos erdvės veiklos kryptis.

Viktorija Damerell (g. 1992, Lietuva) yra menininkė ir kuratorė, dirbanti skulptūros, garso ir teksto srityse. 2017 m. baigė Vilniaus dailės akademijos šiuolaikinės skulptūros magistro studijas ir šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje. Savo meno praktikoje Viktorija domisi kasdienio gyvenimo stebėjimu ir potencialu keisti kasdienybę į intensyvesnę, šiek tiek nepaprastą patirtį. Jos darbuose apjungiamos įvairios kultūrinės nuorodos ir pasakojimas per objektą, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas subtiliam įprastinio suvokimo pokyčiui. Rupert alternatyvios edukacijos programos metu ji planuoja tęsti darbą prie savo romano „Sinchronizatorius“ ir ištirti galimus šio teksto ryšius su vizualinės ar garso instaliacijos formomis.

Edvinas Grinkevičius (g. 1988, Lietuva) yra kuratorius, meno vadybininkas ir kultūros žurnalistas, gyvenantis Kaune. Šiuo metu yra Kauno menininkų namų rezidencijų programos kuratorius. Nuo 2016 m. vienas iš kontrkultūrinio queer kultūros judėjimo WE ARE PROPAGANDA iniciatorių ir kuratorių, taip pat socialinio centro Emma (kairiosios politinės minties ir alternatyvios kultūros erdvės) kolektyvo narys. Nuo 2016 m. Querelle pseudonimu kuria terrorist drag DJ performansus. Platų jo vadybinių, kuratorinių ir meninių veiklų spektrą jungia aktyvus kairiųjų ir queer idėjų bei praktikų įtraukimas, siekiant meninėms praktikoms suteikti transformacinį potencialą bei šių idėjų intervencijos siekis institucinėse struktūrose. Confessions on a Dance Floor (darbinis pavadinimas) – alternatyvus neheteroseksualaus sekso praktikų archyvas, įgyvendinamas kontrkultūrinio queer kultūros judėjimo WE ARE PROPAGANDA kontekste. Sąmoningai atsisakius aiškių parodos ar surežisuoto kūrinio formų, projekto metu bus siekiama suformuoti saugią erdvę queer bendruomenei dalintis savo patirtimis ir istorijomis, neheteroseksualaus sekso praktikas pasitelkiant kaip įrankį aktyvizmui, kaip ginklą prieš heteronormatyvios visuomenės nuobodulį. Šis projektas – tai pasiūlymas LGBTQ bendruomenei atsiimti savo seksualumą ir panaudoti jį kaip įrankį suartėti vienoms su kitomis bei perimti jį „gasdinant“ heteronormatyviąją visuomenę užuot toliau leidus jai „gasdinti“ pasitelkiant tai, kas jiems nepriklauso. Tai savotiškas homage istoriniam žodžio queer atsiėmimui.

Elžbieta Jašinskaitė (g. 1992, Lietuva) baigė filosofijos studijas KU Leuven universitete, Belgijoje ir prieš porą metų grįžo į Vilnių. Šiuo metu dirba privačiame politinės analizės institute, kuriame atlieka užsakomuosius socialinius tyrimus. Filosofijos studijų metu Elžbieta domėjosi fenomenologijos tradicija, estetika, suvokimo problematika (angl. perception) bei kultūros filosofija. Dabar ji daugiausiai laiko praleidžia analizuodama politikos priemones ir jų įtaką skirtingoms visuomenės grupėms, tačiau taip pat nuosekliai stebi pačią institucijų kultūrą,ieško naujų būdų kalbėti apie individualias tikrovės patirtis, kuriančias, tačiau kartu ir konfliktuojančias kultūriniame lauke. Elžbietos įgyvendinamo projekto idėja kyla būtent iš jos darbo su vyriausybinėmis organizacijomis patirties. Projektas „Jūsų paslaugoms“ (angl. At your service) yra tarsi meninis tyrimas, kurio centre figūruoja valstybinių institucijų tarnautojai. Trumpi tekstai pateikia kiekvieno tarnautojo „atvejo studiją“ ir pabrėžia disonansus bei kylančius paradoksus tarp institucijos, kurią darbuotojas atstovauja, ir jo pačio asmenybės. Šiais tekstais siekiama patyrinėti kaip individas veikia institucinę aplinką ir kaip, savo ruožtu, ši aplinka keičia joje esantį ir dalyvaujantį asmenį.

Ieva Sriebaliūtė (g. 1993, Lietuva) yra politologė, baigusi politikos mokslų bakalauro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute ir Švedijos Lundo universitete įgijusi Europos politikos magistro laipsnį. Jos tyrimo laukas apima atminties ir tapatybių studijas, politikos ir meno santykį. Ieva su menininkų kolektyvu „Pinigų Uostas“ pelnė specialaus paminėjimo prizą „JCDecaux 2018“ jaunojo menininko konkurse, Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje. Rupert alternatyvios edukacijos programos metu ji tirs pilietinio bendradarbiavimo atvejį, įvykusį Kalnų Karabacho konflikto metu, kuomet skirtingose karo pusėse persekiojamos etninės mažumos apsikeitė kaimais, namais ir gyvenimais. Meninio tyrimo metu Ieva domėsis įšalusių karinių konfliktų tema, kartu apsvarstant (po)konfliktinę kasdienybę ir žmogiškąjį ilgesį.

Dainius Vanagas (g. 1989, Lietuva) baigė kultūros istorijos ir antropologijos, bei semiotikos magistro studijas Vilniaus Universitete, publikuoja eksperimentinius literatūros kritikos ir prozos tekstus pagrindiniuose Lietuvos kultūros savaitraščiuose ir mėnraščiuose. Nuo 2018 m. rašo distopinį romaną „Progresas“. Programos metu Dainius tikisi eksperimentuoti su įvairiomis kritinio rašymo grupėje taktikomis ir užbaigti savo pirmąjį romaną. „Progresas“ sutelkia dėmesį į pasaulio aktualijas – imigrantų srautus, nereikalingų ir nenaudingų žmonių klasės formavimąsi, gyventojų skaičiaus didėjimą, klimato pokyčius, kurie dalį planetos paverčia negyvenamomis dykromis. Tuo tarpu, humanizmas įgauna naują – funkcionalumo – pavidalą. Ši miesto transformacija įvyksta demokratiniu būdu – nėra Didžiojo brolio ar kitų totalitarinės valstybės apraiškų; patys miestiečiai nusprendžia, kad gyventi gėrybių pasaulyje gali tik tie, kurie šias gėrybes kuria.

Rupert alternatyvios edukacijos programa dalyviams yra nemokama. Rupert veiklą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Rupert alternatyvios edukacijos programą remia Vilniaus savivaldybė, Rupert labdaringos vakarienės svečiai ir kiti rėmėjai.

Nuotrauka: 6-osios Rupert Alternatyvios Edukacijos programos baigiamosios parodos Savas žmogus už durų atidarymo akimirka, nuotr. Andrej Vasilenko.