Paskelbti Rupert rezidentai 2021 m. sausio – liepos mėnesiams

Pristatome 2021 m. sausio – liepos mėnesiais Rupert rezidencijų programoje dalyvausiančius menininkus, kuratorius ir tyrėjus (abėcėlės tvarka):

Alice Bucknell (Jungtinė Karalystė/JAV), Anna Reutinger (JAV/Vokietija), Ariana Dongus (Vokietija), Daniella Sanader (Kanada), Inside Job (Lenkija), Ittah Yoda (Vokietija/Prancūzija/Japonija), Judith Hamann (Australija/Vokietija), Julie Favreau (Kanada/Vokietija), Katja Aufleger (Vokietija), Lily Tonge (Jungtinė Karalystė), Tom K Kemp (Jungtinė Karalystė/Nyderlandai), Tyler Matthew Oyer (JAV). 

2021 metais rezidencijos metu šie kūrėjai, rašytojai, kuratoriai, edukatoriai ir meno teoretikai vystys meninius projektus ir tyrimus, su kuriais plačioji visuomenė galės susipažinti atvirų studijų renginiuose, viešuose rezidentų kūrybos pristatymuose, edukacinių ir kūrybinių dirbtuvių, filmų peržiūrų, pasivaikščiojimų, skaitymų sesijų ir kitų renginių metu. Didžioji dalis atrinktų rezidentų savo projektus vystys Rupert viešosios renginių programos kontekste, reaguos į kitų metų Rupert temą skirtą ritualui, magiškumui, fikcijai ir fantazijai, jų reikšmei meninėje praktikoje ir šiandienos realybės apibrėžimo procesams. Rezidentai taip pat bendradarbiaus su Rupert alternatyvios edukacijos ir kitų programų dalyviais, dalyvaus tyrimo, mainų ir produkcijos pobūdžio projektuose Lietuvos regionuose.

Alice Bucknell (Jungtinė Karalystė/JAV) yra menininkė ir rašytoja, gyvenanti Londone. Ji studijavo antropologiją Čikagos universitete ir kritinę praktiką Karališkajame menų koledže. Pastaruoju metu Bucknell kūryba pristatyta galerijose White Cube, Annka Kultys, Serpentine, Kanados architektūros centre ir Londono dizaino muziejuje. Jos straipsniai publikuoti leidiniuose: Flash Art, frieze, Mousse, PIN-UP ir the Architectural Review. Ji yra Elephant Magazine ir the Harvard Design Magazine nuolatinė rašytoja ir menininkų tarpdisciplininio kolektyvo Headquarters International narė. Rupert rezidencijoje ji toliau plėtos projektą „The New Mystics“, kuris susidės iš trumpų intymių, eksperimentinio pobūdžio esė, įkvėptų šiuolaikinių menininkų praktikų, kuriose misticizmas, magiška mąstysena jungiami su naujosiomis technologijomis – dirbtiniu intelektu ir besimokančiomis sistemomis (angl. machine learning). 

Anna Reutinger (JAV/Vokietija) yra skulptūras ir instaliacijas kurianti menininkė, gyvenanti tarp Briuselio ir Berlyno. Reutinger darbai siūlo sugrįžimą prie amatų nepaisant kapitalistinių gamybos ciklų, kaip būdą auginti socialinę, materialinę ir aplinkosauginę empatiją. Laviruodama tarp netyčinių ir sąmoningų poelgių, kūryboje derina rastas medžiagas ir dalyvaujamąsias praktikas ieškodama ryšių tarp daiktų ir gyvų objektų. Rupert rezidencijoje menininkė gilinsis į apotropinę (ginančią, apsaugančią nuo blogio) simbologiją, būdingą viduramžių Lietuvai, šiuolaikinę „blogio“ sampratą ir vaizdavimą. Per tekstinę ir skulptūrinę prieigas, ji tyrinės kaip tradiciniai amatai gali perduoti mitopoetinių praeities idėjų simbologiją ir kaip toks metodas pasitarnauja kuriant  kolektyvines dabarties ir ateities vizijas.

Ariana Dongus (Vokietija) yra medijos tyrėja ir mokslininkė, dirbanti Berlyne ir Karlsrūhėje. Po Europos medijų studijų baigimo, ji dirbo kaip laisvai samdoma žurnalistė ir filmų kūrėja, studijavo režisūrą su dokumentinio kino pakraipa Berlyne, filmArche mokykloje. Dongus tyrinėdama naujas darbo formas ir sistemų „intelektą“, siekia prisidėti prie kritiško žvilgsnio į šiuolaikinę skaitmeninę ekonomiką. Nuo 2018 m. ji yra meno ir dizaino universiteto Karlsrūhėje doktorantė, dėsto medijos teorijos fakultete. Ariana taip pat koordinuoja KIM, Dirbtinis intelektas ir medijos filosofija (KIM, Artificial Intelligence and Media Philosophy), kritinių dirbtinio intelekto studijų tyrimų grupę.

Daniella Sanader (Kanada) yra rašytoja ir skaitytoja, gyvenanti Toronte, Kanadoje. Savo darbuose ji ieško kreivų ir „neteisingų“ būdų kaip įprasminti savus tyrimus, tai daro pasitelkdama spekuliaciją, padrikumą, perteklinę identifikaciją, nesusipratimą, pernelyg atidų skaitymą ir pripažinimą, jog nežino. Jos tekstai apie šiuolaikinį meną yra pasirodę tokiuose leidiniuose kaip Canadian Art, Artforum, C Magazine, BlackFlash Magazine, Border Crossings Magazine, Peripheral Review, esse magazine ir kituose. Kelios Kanadoje esančios galerijos ir menininkų erdvės taip pat yra išspausdinusios jos tekstų. Ji yra baigusi meno istorijos ir lyčių studijų magistrą McGill universitete, kuravo projektus Vtape, Oakville galerijose, Open Studio, LOMAA, ir TPW galerijoje. Savo rezidencijos Rupert metu ji dirbs ties išsamiu tyrimu ir rašymo projektu apie nuorodas, virškinimo sutrikimus ir „savo žodžių valgymo” istoriją.

Ula Lucińska ir Michał Knychaus (Lenkija) yra menininkai, gyvenantys Poznanėje, Lenkijoje, kuriantys kartu kaip Inside Job duetas. Jų bendra praktika yra paremta skirtingų medijų ir medžiagų panaudojimu, specifinių, daugiasluoksnių erdvių kūrimu. Duetas kuria susitelkęs į tapatybių konstravimo procesus, įskaitant vietų tapatybes klimato atšilimo, technologijų pažangos, politinių pokyčių ir didėjančio nerimo dėl nenuspėjamos ateities akivaizdoje. Daugelis Inside Job projektų pasitelkia ksenofuturistinius ir postkatastrofistinius scenarijus. Rupert rezidencijoje Inside Job vystys naują darbų seriją, įkvėptą objektų transformacijų. Projekto centre atsidurs perdirbti objektai vaizduojantys pomirtiniame gyvenime esančią visko gausą. Naudodamiesi galimybe suteikti tam tikriems daiktams naują prasmę, struktūras su praktike funkcija menininkai papildys fantastikos elementais. Menininkus labiausiai dominančios medžiagos: perdirbta oda ir degintas medis. 

Ittah Yoda (Vokietija/Prancūzija/Japonija) yra menininkų Kai Yoda ir Virgile Ittah duetas, gyvenantis ir kuriantis tarp Berlyno, Paryžiaus ir Tokijo. Menininkai kilę iš skirtingų aplinkų ir yra išvystę savo menininį identitetą per virtualiai įmanomas tarpkultūrines kolaboracijas. Grįstas susidomėjimu pasąmoningumu, nepasitikėjimu ir nerimu, terapeutinis Ittah ir Yoda ryšys veda prie galimo naujo savęs suvokimo per traumos atkartojimą ir besikartojančius elgsenos modelius. Jie kelia tokius klausimus: ar įmanoma sulieti kelias pasąmones, kad būtų sukurtos naujos kolektyvinės patirtys ir formos, nepriklausomai nuo to, iš kur jos yra atsiradusios? Savo rezidencijos Rupert metu jie dirbs drauge su rašytoju(/-a) kurdami tekstą apie ritualus, magiją ir fantaziją, taip pat vystys tyrimo ir praktikos projektą „Chronos“. Analizuodami performatyvią savo virtualios realybės (VR) ir skulptūros instaliacijos dimenciją dirbtuvių, gamtos apmąstymų ir kolaboracijų metu, menininkai mėgins kurti naują realybę, derinant virtualią ir fizinę realybes, formuojant naujus kraštovaizdžius ir ateities pasaulį.

Judith Hamann (Australija/Vokietija) yra menininkė, daugiausia dirbanti muzikos ir garso srityse, ir yra viena „žymiausių Australijos šiuolaikinės muzikos violončelininkių“ (RealTime Arts). Jos nauji kūriniai violončelei ir ūžesiui, ir „Realizacijos materialybės” (kartu su Charlesu Curtisu), tiria „drebėjimą“ solo performansų praktikoje. Hamann dirbo su menininkais ir ansambliais, įskaitant Dennisą Cooperį, Joshua Bonnetta, Sarah Hennies, Áine O’Dwyerį, Yvette Janine Jackson, Alviną Lucierą ir Eliane Radigue. Ji plačiai koncertavo festivaliuose, įskaitant Unsound (Niujorkas), Sonic Acts (Amsterdamas) ir AURAL (Meksikas). Ji yra pristačiusi meno instaliacijas Melburne, San Diege, Noosa pusiasalyje ir Venecijos architektūros bienalėje. Judith yra muzikos meno daktarė laipsnį įgijusi Kalifornijos universitete San Diege, bendradarbiavo su įrašų kompanijomis Saltern, Blank Forms, Black Truffle, Another Timbre, Takuroku ir Marginal Frequency. Rezidencijos Rupert metu sieks toliau plėtoti į griūtį orientuotą kūrybinį projektą, kuris vyksta per palimpsestus, susidūrimus, fikcijas ir kaupiamuosius procesus. Griūtis šiuo atveju tiesiogiai remiasi į laikiną ir erdvinę žodžio prasmę, struktūros sąsagas, staiga nepadalijamą daugialypiškumą. Griūtis nebūtinai turi būti katastrofos sinonimas, užuot jis gali būti generatyvus ir kūrybingas būdas sukurti naują istoriją ar patirtį, atskleisti ar perpasakoti mūsų pasaulio suvokimą. Taikydama mokslinio tyrimo ir rašymo prieigas, Judith analizuos terminą pritaikant kritinį diskursą ir išvystys praktinį darbą naudojant „įrašinėjimą“. Norint pertvarkyti žlugimo supratimą, „įrašinėjimo“ sąvoka bus naudojama kuriant naują darbą garso ir objekto medijose.

Julie Favreau (Kanada/Vokietija) yra kanadiečių menininkė, gyvenanti tarp Berlyno ir Monrealio, tyrinėjanti erotinę pasaulio tekstūrą, būdus, kaip gyvi ir negyvi objektai liečia ir veikia vieni kitus. Favreau kūrybiniuose projektuose gilinasi į dvasinės ir seksualinės jėgų atliekamą gyvybiškai svarbų vaidmenį papildyto (angl. augmented) žmogaus susidūrime su realybe. Menininkės trumpametražiai filmai yra choreografija paremti pasakojimai, kvietimas sugrįžti į intuicija, taktiliškumu grįstą, įkūnytą žinojimą, siekimas sustiprinti žiūrovo juslinį sąmoningumą. Video darbe „This Thing“ (2019) menininkė vaizduoja moterį įsitraukusią į komunikaciją su neaiškios kilmės objektu. Daiktas atsiradęs iš jos vidinės mikroaplinkos arba atėjęs iš aplinkui ją augančio miško. Miško proskyna – lyg vietos tarp civilizacijos ir natūralaus pasaulio simbolis. Rezidencijos Rupert metu, menininkė tyrinės aplink esantį mišką ir dirbs ties savo nauju šios serijos trumpametražiu filmu.

Katja Aufleger (Vokietija) baigė magistro studijas Vaizduojamojo meno akademijoje Hamburge (2013), gyvena ir kuria Berlyne. Menininkė savo kūrybinėje praktikoje neįprastais formos ir turinio deriniais siekia atverti naujas erdves mąstymui. Panašiai kaip ir legendoje apie Trojos arklį, iš Šiaurės kilusi vokietė pirmiausia suvilioja savo meno skulptūriškumu ir kinematografiškumu. Prisidengusi viliojančia estetika, ji neretai stebina darbuose įvesdama netikėtą, reikšmingą posūkį. Tačiau nors, atrodo, ranka pasiekiami, numanoma destrukcija ir pavojus darbuose lieka tik teorija ir vizualia patirtimi. Žiūrovas Aufleger kūriniuose kviečiamas atrasti, kaip greitai stabilios, pažįstamos sistemos galėtų teoriškai įtrūkti jas šiek tiek pakeitus. Savo rezidencijos Rupert metu, Aufleger dirbs ties nauju filmo projektu apie spiečius, adaptaciją ir apgaulę pasitelkiant priešininko imitaciją ir pavojingą sekimą.

Lily Tonge (Jungtinė Karalystė) yra kuratorė ir prodiuserė, gyvenanti ir kurianti Londone. Ji baigė šiuolaikinio meno teorijos magistro studijas Goldsmiths universitete Londone 2017 m. ir kuratorystės mokymo programą rezidencijoje Grand Union 2018 m. Paskutiniai jos kuruoti projektai susitelkia ties lokalumu ir neveiklumu kaip strategijomis, kovojančiomis prieš individualizaciją ir hiperproduktyvumą. Šiuo metu ji yra programos koordinatorė pietų Londono galerijoje (South London Gallery), dirbanti su parodomis ir vieša programa. Meno rezidencijų centre Rupert Lily vystys projektą „A Wilder Sort of Walk“, kuriame laukinė aplinka (angl. the wild) apsvarstoma kaip naudingas kritinis terminas ir kaip strategija istoriškai pasitelkiama pasipriešinti normatyviems naratyvams. Faktinės medžiagos rinkimas aplinkui Neries upę pasibaigs naujų išteklių sukūrimu būsimiems rezidentams. 

Tom K Kemp (Jungtinė Karalystė/Nyderlandai) naudoja vaidmenų pasiskirstymo (role play) žaidimų dizainą, improvizuotą filmų kūrimą ir animaciją kurdamas dalinai autonomiškus Keistosios literatūros kūrinius (Weird fictions), kuriuose derinami žinių dalijimosi bei kolaboracinio pasakojimo žanrai su  iškreipto kompleksiškumo modeliavimo metodais (angl. deviated method of complexity modelling). Rupert jis vykdys prototipinį praktinį vaidmenų pasiskirstymo žaidimą (RPG), „After the Maestro“. Žaidimo eigoje dalyviai tampa ląsteliniais darbininkais antropomorfiniame žmogaus anatominio kūno atitikmenyje. Žaidimas prasideda po sėkmingos veikėjų emancipacijos, vėliau žaidėjai kuria naujas anatomines struktūras ir iš naujo apibrėžia tarpusavio priklausomybes ryšius atsisakant seniau įtvirtintų biologinių hierarchijų.  Įtraukiant dalyvius iš skirtingų sferų, tokių kaip somatika, biologija ir decentralizuotas skaičiavimas, kiekviena sesija įgyvendinta Rupert rezidencijoje generuos aiškų naratyvą, susidedantį iš kūno politiškumo metaforos, pasaulio kūrimo procesų ir politinių iššūkių. 

Tyler Matthew Oyer (JAV) yra menininkas, rašytojas, organizatorius ir edukatorius, gyvenantis Los Andžele. Jo darbai permąsto praeitį ne kaip praeinantį dalyką, o kaip medžiagą ir idėjas, kurios gyvena mumyse, formuodamos mūsų požiūrį į save ir pasaulį. Menininkas multimedijų performansuose siekia teatralizuoti istorines problemas ir socialinius sunkumus, juose išryškėjusius santykius ir politiką, taip kurdamas galimybę kritiškai permąstyti ir įsivaizduoti naujas ateitis. Oyer kūryba pristatyta MoMA PS1, REDCAT, The Getty Museum, dOCUMENTA (13), Hammer Museum, Kunsthal Charlottenborg, menininkų namuose Osle, Munch Museum, Art Basel Miami Beach, Bergen Kunsthall, Rogaland meno centre, The Royal Vauxhall Tavern, High Desert Test Sites, Highways Performance Space, Human Resources LA, Silencio Paris, MIX NYC, Ekebergparken Osle, Surge Festival Madride, ir the Orange County Museum of Art. Rezidencijos Rupert metu jis toliau kurs savo didelio mastelio performansą – kūrinio „Salomé“ (lt. Salomėja) adaptaciją.

Dėl Covid-19 pandemijos kelių menininkų ir kuratorių rezidencijos turėjusios įvyktį šių metų pavasarį-vasarą taip pat perkeliamos į kitų metų pirmąjį pusmetį. 

Eva Vaslamatzi (Graikija/Prancūzija) yra nepriklausoma kuratorė ir rašytoja, šiuo metu dirbanti tarp Atėnų ir Paryžiaus. Naujausi jos projektai: vizualiųjų menų bendrakuratorė DOC!, ne pelno siekiančioje erdvėje šiaurės rytų Paryžiuje (2017-2019), bei asistuojanti kuratorė Palais de Tokyo grupinėje parodoje City Prince/sses (2018-2019). Nuo 2013 m. ji bendradarbiavo su įvairiomis viešomis ir privačiomis meno institucijomis ir pristatė parodas Graikijoje ir kitose šalyse (tarp jų – Atėnų koncertų salė, Fondation d’Entreprise Ricard – Paryžius, Villa Belleville rezidencija – Paryžius, šiuolaikinio ir modernaus meno muziejus – Nica, Stambulo bienalė, folkloro muziejus Serifos saloje, Atėnų meno mokykla). Eva Vaslamatzi įgijo meno teorijos ir istorijos bakalauro laipsnį Atėnų vaizduojamojo meno mokykloje, bei estetikos ir kuratorystės magistro laipsnius – Sorbonos universitete Paryžiuje. Šiuo metu Eva Vaslamatzi yra kviestinė kuratorė Orange Rouge asociacijoje (Paryžius), kuri siekia suvesti neįgalius jaunuolius su menininkais bei suteikti jiems galimybę kurti drauge. Menininkė yra ARTWORKS SNF Artist Fellowship Program (Curating) gavėja. Rezidencijos Rupert metu ji dirbs su tyriminiu projektu, siekiančiu „pagauti“ okultinių judėjimų atgarsį Lietuvoje. Pasitelkiant archyvinę medžiagą, neoficialius pasakojimus ir gandus, projekte siekiama peržengti dabartines ribas tarp eksperimentinių metodų ir socialinių normų, bei sulieti ribą tarp fikcijos ir realybės.

Lauryn Youden (Kanada/Vokietija) yra performaso ir instaliacijų kūrėja, poetė ir nepriklausoma kuratorė gyvenanti ir dirbanti Berlyne. Youden praktikoje susipina tyrinėjimai apie moderniąją vakarų mediciną, med-industrinį kompleksą, „alternatyvias“ gydymo praktikas ir tradicinę mediciną, taikomą gydant jos pačios lėtinius susirgimus ir nematomas negalias. Youden kūryboje per asmeninius pasakojimus, medicinos istorijos, feminizmo ir crip/queer teorijų perspektyvas apmąstomos represuotos, marginalizuotos ir pamirštos rūpybos ir žinojimo praktikos. 2016 m. menininkė apdovanota Berlyno meno prizu. Ji taip pat yra projektų erdvės „Ashley Berlin“ bendradirektorė ir įkūrėja. Pastaruoju metu ji dalyvavo parodose ir atliko performansus tarptautiniu mastu: Stedejlik muziejuje Amsterdame (NE), 11-toje Berlyno bienalėje (DE), Frye meno muziejuje Sietle (USA) ir galerijoje Manifesta 12 Palerme (IT), taip pat Württembergischer Kunstverein Štutgarte (DE). Menininkės būsimos parodos ir performansai yra suplanuoti Aargauer Kunsthaus Arau (CH), Emma meno centre Würenlos mieste (CH), Künstlerhaus Bethanien Berlyne (DE) ir Volksbühne teatre Berlyne (DE). Savo rezidencijos Rupert metu ji dirbs su nauju performansu, apimančiu jos naujausių tekstų ir tyrimų kolekciją.

Rob Crosse (Vokietija) gyvena ir dirba Berlyne. Video kūriniuose, performansuose ir fotografijose apmąsto skirtingų kartų tarpusavio rūpesčio, viešo intymumo, pažeidžiamumo ir geismo formas. Jis dirba su pagyvenusių vyrų bendruomenėmis, susiburiančiomis aplink įvairias veiklas, kurios veikia kaip paramos mechanizmai, bendravimo metodai ir poilsio būdai. Savo rezidencijos Rupert metu jis toliau plėtos naują projektą, kuris gilinasi į rūpestį ir atsakomybę, derindamas klasikinių mašinų restauravimo metodus su rūpesčio praktikas senstant. Dalimi šio projekto taps vietinių LGBTQ+ paramos grupių tyrimas, sekant jų matomumo istoriją skirtingose kartose.

Atviru konkursu dalyvius atrinko žiuri, kurią sudarė Rupert komandos nariai: Julija Reklaitė, Vitalija Jasaitė, Kotryna Markevičiūtė, Tautvydas Urbelis, kviestinė žiuri narė –  meno kritikė, Artnews.lt dienraščio redaktorė, menininkų dueto Pakui Hardware narė Neringa Černiauskaitė bei Vilniaus Goethe’s instituto atstovai: instituto vadovas Michael Müller-Verweyen ir Kultūros programų koordinatorė Akvilė Eglinskaitė. 

2021 m. visos rezidencijos bus nemokamos, dėka kūrybinių industrijų centro Pakrantė suteiktų patalpų ir Lietuvos kultūros tarybos paramos, o daliai rezidentų bus dalinai padengtos rezidencijos išlaidos, dėka Rupert partnerių paramos. 

Rupert veiklą remia:

Lietuvos Kultūros Taryba
Pakrantė
Vilniaus Goethe’s institutas 

Photo: Anna Reutinger, Morte liiiiiiiiifffeeee, still naaaattuuuree kartu su Garance Wullschleger. Jedna Dva Tři galerija, Petrohradská Kolektiv, Praha, 2019