Paskelbti Rupert rezidentai 2023 metams

Džiaugiamės galėdami pasidalinti naujai atrinktų rezidentų sąrašu! 2023 m. Rupert rezidencijų programoje dalyvaus menininkai, kuratoriai, rašytojai ir tarpdisciplininiai tyrėjai, kurie savo rezidencijų metu vystys individualius projektus bei turės galimybę susipažinti su Lietuvos meno scena bei pristatyti savo kūrybą vietinėms bendruomenėms.

Rupert 2023 metų rezidencijų programos dalyviai ir jų biografijos:

GRAEME ARNFIELD

Graeme’as Arnfieldas yra menininkas, filmų kūrėjas ir kompozitorius, užaugęs Češyre, gyvenantis Londone. Iš tinklo erdvėje dominuojančių vaizdų kurdamas sensorinius filmus-esė, tiriamojo pasakojimo metodais nagrinėja cirkuliacijos, žiūroviškumo ir istorijos klausimus. Menininko darbai pristatyti visame pasaulyje– Berlynalėje, Tarptautiniame Roterdamo kino, „Courtisane“, „Open City“ dokumentinių filmų, Beriko kino ir medijų meno, „Sonic Acts“, Europos medijų meno festivaliuose, „Transmediale“, LUX, Šiuolaikinio meno institute (ICA), Whitechapel galerijoje ir „e-flux & Vdrome“. Šiuo metu Arnfieldas vykdo savo pirmojo pilnametražio filmo „Įsilaužimas į namus“ (ang. Home Invasion) – košmariškos esė apie durų skambučio istoriją, kurios premjera numatoma 2023 m. pradžioje – postprodukciją. Rupert rezidencijos metu menininkas planuoja kurti naują projektą „Pasipriešinimas besvorėje būklėje“ (ang. Zero-Gravity Resistance), tirsiantį pirmąjį kosmose įvykdytą darbo streiką.Taip pat, pasitelkęs rašymo, garso praktikas ir grupines diskusijas, apmąstys dabartinę žemiškojo darbo situaciją vis dažniau privataus kapitalo finansuojamų kosmoso tyrinėjimų amžiuje.

FRED SCHMIDT-ARENALES ir MONIKA UCHIYAMA

Monika Uchiyama – menininkė iš Tokijo, kurianti dokumentinį kiną ir fotografiją. Jos filmai rodyti „Film at Lincoln Center“ (Niujorkas), Šiuolaikinio meno institute (Filadelfija), Tokijo fotografijos meno muziejuje, Kinijos Goethe`s institute (Pekinas). Menininkei suteiktas bakalauro laipsnis CUNY Niujorko miesto koledže ir tarpdisciplininio meno magistro laipsnis Pensilvanijos universitete.

Fredas Schmidtas-Arenalesas yra menininkas ir filmų kūrėjas, savo darbais atkreipiantis dėmesį į pasąmonės procesus, vykstančius tiek individo, tiek žmonių grupės lygmenyje. Fredo filmai, performansai ir instaliacijos pristatyti „Sculpture Center“ (Kvinsas), „FotoFest“ ir Dailės muziejuje (Hjustonas), Šiuolaikinio meno muziejuje ir „Lightbox“ (Filadelfija), Vienos Kunsthalėje ir Künstlerhaus Halle für Kunst und Medien (Gracas). Fredas yra Hjustono vaizduojamųjų menų muziejaus programos  „Core“ 2022–2023 m. rezidentas. 

Šiuo metu menininkai kuria filmą, atkreipiantį dėmesį į 2021 m. įvykusį cikadų populiacijos metamorfozę rytinėje JAV dalyje. Filme cikados tampa pasąmonės, įsivaizduojamo naujų žmogiškųjų socialinių struktūrų kūrimo, ego mirties baimės ir daugybės kitų dalykų metafora. Rezidencijos Rupert metu Monika ir Fredas dirbs prie šio filmo postprodukcijos.

MARISSA LEE BENEDICT ir DAVID RUETER

Marissos Lee Benedict ir Davido Rueterio bendrai kuriami įvietinti vaizdo įrašai, skulptūros ir piešiniai užfiksuoja objektus ir dokumentuoja procesus, plytinčius už periferinio matymo ribų. Duetas, dirbantis su mūsų mažai pastebimais architektūros ir infrastruktūros elementais, į abstrakčias, technologijų kuriamas erdves įveda medžiagiškumą, balsą, intymumą, o kartais ir savo kūnus. Rupert rezidencijoje M. L. Benedict ir D. Reuteris kurs bei plėtos scenarijų videomeno kūriniui, kuriame Charleso ir Ray‘aus Eamesų trumpametražis filmas „Skaičių skyriai“ (ang. Powers of Ten, 1977 m.) perkuriamas kaip animatorių pokalbių prie montažo stalo serija. Filme bus kalbama apie užslėptas vaizdo ir teksto buvimo sąlygas bei beribiai besiplečiančius archyvinius troškimus, ne vietoje atsidūrusio matininko figūrą Franzo Kafkos 1926 m. romane Pilis, bei imperijų kūrimui itin svarbias vizualines ir kalbines formas. Šio kūrinio dėmesio centre – veiksmai, kuriais kažką apibūdiname ir apibrėžiame, kaip pagrindas kelti klausimus apie buvimą ir orientavimąsi praeityje, dabartyje ir ateityje.

SAVERIO CANTONI 

Saverio Cantoni yra baltaodis(ė), save kaip vyrą pristatanti(s) kiborgas(ė), menininkas(ė) su negalia, gyvenantys Berlyne. Dirbdamas(a) su įvairiomis medijomis, įskaitant garsą, judančius vaizdus, instaliacijas ir tekstilę, menininkas(ė) kuria įsivaizduojamus, prieinamus pasaulius. Jo(s) kūriniai neretai aktyvuojami dalijantis maistu arba įtraukiant publiką. Pastaruoju metu menininkas(ė) analizuoja normatyvinę jutiminės informacijos sampratą, dirba su garsinėmis erdvėmis, skirtomis ne tik girdėjimui. Saverio kūryba paremta queer ir neįgalumo teorijomis, apčiuopiamumu paremtu mąstymu. Mėnesio trukmės rezidencijos Rupert metu Saverio tęs norminę garso suvokimo sampratą kvestionuojantį tyrimą, o daugiausia dėmesio skirs garso performansui, kvestionuojančiam girdėjimo hegemoniją. 

ÅSA CEDERQVIST

Åsos Cederqvist kūryba – dažnai performatyvi, išraiškai menininkė pasitelkia vaizdo įrašus, skulptūras ir garsą, pristato juos kartu su papildytąja realybe arba performatyviais tęsiniais. Savo darbais Åsa skatina žmones įžengti į kūrybinę teritoriją, kurioje susilieja tai, kas stebuklinga, groteskiška ir juokinga. Jos kūryboje svarbu vaizduotė ir pažeidžiamumas krizių metu. Menininkė yra surengusi parodų ir pasirodymų visoje Skandinavijoje ir Europoje. Tarp naujausių pasirodymų – „States of Becoming“ Gustavsbergo kunsthalėje Švedijoje, „Mama Dada Gaga“, „Kraft Bergen“ Norvegijoje ir „Some Kind of Metabolism“ Katrineholmo kunsthalėje. Jos filmai rodyti Kalbjergos kino festivalyje, „Videograms“ ir VAFT kino festivalyje Suomijoje. Åsai suteiktas meno magistro laipsnis Stokholmo „Konstfack“, ji neseniai baigė doktorantūros studijas Stokholmo karališkajame meno institute bei Linköpings universiteto ir KTH posthumanitarinių mokslų centre.

„Turėdama asmeninės perdegimo ir išsekimo patirties, matau tai kaip paralelę nepaliaujamam mūsų planetos naikinimui bei griūvančioms visuomeninėms struktūromis. Kaip formuoti atsparumą ir kurti gijimui tinkamas situacijas? Juk mes ir esame gamta. Studijuosiu laukinių moterų, naujojo stebukliškumo ir laukinės gamtos sąvokas, domėdamasi ciklais ir cikliškumu. Ketinu toliau plėtoti erdvinės dramaturgijos, ezoterinės praktikos ir skaitmeninių tęsinių sąsają.“

BARNETT COHEN 

Barnettas Cohenas nuolat persikūnija – jis ir poetas, ir performansų kūrėjas, ir tapytojas, ir politinis aktyvistas. Gimė Pietų Afrikoje, šiuo metu gyvena Los Andžele ir Niujorke. Menininkas antidisciplinine praktika teigia kaleidoskopinį queer siurrealizmą. B. Cohenas kaupia simbolius ir kalbą, perorganizuoja juos pagal alternatyvias logikas, materializuoja formą ir garsą į absurdišką, anarchišką ne-sąmonę. Savo darbus yra pristatęs Šiuolaikinio meno institute, JOAN, LAXART, „365“, „Mission“, „Human Resources“, „The Box“ ir REDCAT Los Andžele, taip pat Performatyviųjų tyrimų centre, festivalyje „The Exponential“, Tarptautiniame fotografijos centre ir JDJ Niujorke. 2017 m. B. Cohenas įkūrė Savitarpio pagalbos imigrantams tinklą (ang. Mutual Aid Immigration Network, MAIN) – nemokamą trikalbę pagalbos liniją JAV imigrantų sulaikymo centruose atsidūrusiems asmenims. Rezidencijos Rupert metu B. Cohenas leis laiką gulėdamas ant žemės, tvarkydamas teritoriją ir medžius, vaikščiodamas tikslingais ratais. Menininkas pradės kurti naują tekstinę partitūrą performansui, kurio struktūra paremta įtampa tarp laisvės, žaismės ir suvaržymų. Iš poetinės, beveik sintaksinės perspektyvos stumdys mūsų lūkesčius, kraipys ir manipuliuos noru girdėti prasmingą kalbą, perkeldamas ją į sunkiau skaitomą garsinę erdvę.

TERESA COS

Teresa Cos yra judančių vaizdų ir garsų kompozitorė(ius), gyvenanti(is) Londone. Ritmanalize ir gilumine psichologija paremti jos(o) audiovizualiniai kūriniai, performansai ir partitūros kartografuoja ir griauna kultūriškai bei istoriškai susiformavusias laiko, tapatybės, atminties ir troškimo sąvokas. Teresa yra pristačiusi(ęs) ir atlikusi(ęs) savo kūrinius įvairiuose tarptautiniuose kontekstuose, įskaitant „Cafè Oto“ Londone, „Radiophrenia CCA“ Glazge, KBC – Belgrado kultūros centrą, „Iklectic“ Londone, III industrinio meno bienalėję Labine, „Argos“ audiovizualinių menų centrą Briuselyje, WIELS šiuolaikinio meno centrą Briuselyje, „Casino Luxembourg“, „bb15“ Lince, „Q-O2“ Briuselyje, „Kanal-Centre Pompidou“ Briuselyje, „The Mac“ – Miesto menų centrą Belfaste, „Centrale Fies“ Dro, „Careof“ Milane ir XIV Tarptautinę Venecijos architektūros bienalę. Teresa rezidavo WIELS (Belgija) ir Jan Van Eyck akademijoje (Nyderlandai), dalyvavo VISIO Europos judančių vaizdų menininkų programoje (Italija) ir Botín fondo kūrybinėse dirbtuvėse su Tacita Dean (Ispanija), publikavo darbus kartu su „Takuroku/Cafè O“  ir „Umland Editions/Q-2“ ir išleisti „Archive of Loops“. Rezidencijos Rupert metu Teresa užbaigs savo vizualinį albumą „Karnofsky‘s Score“ ir atliks somnambulizmo tyrimus platesnės studijos apie socialų sapnavimą kontekste.

CROSSLUCID 

Crosslucid – tai menininkų kolektyvas, vykdantis itin kolaboratyvius, tarpdisciplininius projektus, evoliucionuojančius kartu su technologijomis. Kolektyvo kūryba tyrinėja subjektą kaip tinklą, intymumą ir malonios realizacijos skaitmeninėje sferoje potencialą, žmonijos sąjungos su technologijomis vaizduotę, suvokiant ją kaip bendros kūrybos biosferą ir universalios postmaterialios sąmonės dalį. Kurdami filmus, pasitelkdami poetinį dirbtinį intelektą, daugiasluoksnes koliažo ir asambliažo technikas bei į patirtį orientuotas intervencijas, menininkai siūlo scenarijus ir patirties formatus, skatinančius kurti prototipus, išbandyti galimas ateitis ir plėtoti metamoderniąsias vertybes. Vieno mėnesio trukmės rezidencijos metu jie daugiausia koreguos ir plės mokomųjų duomenų rinkinį, skirtą tęstiniam projektui „OsmoticAI“. Juo siekiama kurti naujas gijimo praktikas kartu su dirbtiniu intelektu ir inicijuoti įsivaizdavimo bei psichikos persitvarkymo procesus per kolektyvines introspekcines patirtis, paremtas hipnoterapija. Kolektyvas taip pat skirs laiko konfabuliacinei poezijai, sieks sukurti naujus sintetinių duomenų rinkinius, tuo pat metu bendraus su įvairiomis suinteresuotomis šalimis dalydamasis rezultatais ir metodais bei tyrinėdamas vietines praktikas ir mitologijas.

KANDIS FRIESEN

Kandis Friesen gyvena ir dirba Berlyne ir Tiohtià:ke / Mooniyang / Montrealyje bei dirba su pakrikusiu, išsklaidytu įamžinimu (ang. dispersed monumental). Remdamasi diasporos kalba ir geografija, ji kuria kompozicijas iš architektūrinių, materialių ir bekūnių išeivijos gyvenamųjų erdvių, tuo pat metu išryškindama įvairias istorijas. Jos darbai rodyti „Galerie im Turm“ (Berlynas), Čikagos architektūros bienalėje (Žigagongas / Čikaga), „Künstlerhaus Bethanien“ (Berlynas), „Plug In“ ICA (Vinipegas, Pirmosios Sutarties teritorija, Kanada), „Festival International du Film sur l’Art“ (Tiohtià:ke / Mooniyang / Montrealis, Kanada), MIX NYC (Bruklinas, Lenapių teritorija, JAV), Atėnų skaitmeninių menų festivalyje (Atėnai, Graikija) ir Jihlavos tarptautiniame kino festivalyje (Jihlava, Čekija). 2022 m. planuota įvietinta paroda Odesos modernaus meno muziejuje atidėta dėl karo. Pagrindinis jos dėmesio objektas rezidencijos Rupert metu – susitelkimas į užgniaužtas miesto istorijas ir jų sklaidos struktūras, ir šio kūrinio tolimesnis vystymas kaip nuotolinės parodos, kol jis galės grįžti į Odesą.  

CARL GENT

Carl Gent yra menininkas (-ė) iš Pajūrio Bekshilio miestelio Jungtinėje Karalystėje. Savo sukurtas skulptūras, dainas, transporto priemones ir spaudinius yra pristatę „Jupiter Woods“, „Flatland Projects“, Wysingo meno centre, ICA Londone, „Somerset House“, šiuolaikinio meno centre „Goldsmiths“, paviljone „De La Warr“ ir Anglijos kaimo gyvenimo muziejuje. Pastaruoju metu išleido kelias knygas: The Balls of Alban (leidykla „Monitor Books“), Felon Herb (leidykla „Kelder Press“) ir All Us Girls Have Been Dead for So Long (leidykla „Arcadia Missa“). Pastaroji yra su Linda Stupart prodiusuoto ekstravagantiško muzikinio pastatymo apie klimato apokalipsę scenarijus. Prisijungę prie Rupert veiklų, menininkas (-ė) eksperimentuos ir tobulins tiesiogiai žemės įkvėptą rašymo metodiką, žais pasitelkę skirtingus gyvus ir skulptūrinius procesus, kad padėtų kurti istorijas, scenarijus ir performansų instrukcijas aktoriams – žmonėms ir ne tik.

EVA GOLD

Eva Gold – Londone gyvenanti vizualiojo meno kūrėja. Dirba skulptūros, instaliacijų, rašymo, piešimo ir judančių vaizdų srityse. Pasitelkdama pasakojimą kaip būdą griauti įprastus įsitikinimus apie seksualumą ir smurtą, savo kūryboje ji kviečia žiūrovą susimąstyti apie subtilias galios hierarchijas, pasireiškiančias kasdienybėje, kelti klausimus apie pasirinkimo galimybę ir sutikimo davimą. Menininkė baigė Londono karališkąją akademiją (2019 m.) ir Goldsmiths universitetą (2016 m.). Naujausios kūrėjos personalinės ir bendros parodos (2022 m.): „Slow Dance“ („Eigen + Art“, Berlynas), „The Last Cowboys“ („Ginny on Frederick“, Londonas) ir „Sunset Boulevard“ („Lock up International“, Briuselis). Rezidencijos Rupert metu E. Gold plėtos naujus tekstus. Šiuose darbuose bus svarstoma patirtis, kuomet esi palaipsniui „ištrinta(s)“. Ši patirtis tampa tarsi vieta įžodinti tai, kas gali būti jaučiama, bet ne visad matoma. Atkreipiant dėmesį į kalbos fiziškumą, šiame projekte bus taikomi pasakojimo metodai, turintys galią griauti vienintelio subjekto poziciją ir sudaryti sąlygas daugybės galimai prieštaringų įvykio versijų pasakojimui vienu metu.

MARC N. HÖRLER

marc n hörler yra Berlyne gyvenantis menininkas, kuriantis poeziją, dainas, kvepalus, tekstus, performansus, užsiimantis edukacija ir leidyba. Pasitelkdamas kalbą ir pojūčius, marcas kuria erdvines, garsines ir kvapų aplinkas, veikiančias per jutiminį istorijų pasakojimą ir diachronines aliuzijas. Tęstinis projektas „spell for…“ – tai dalis menininko tiriamosios praktikos, sutelktos į magiškas ir alchemiškas lingvistinės bei somatinės artikuliacijos simbiozes, naujus prasmės registrus ir žinių produkavimą. Šiuo metu marcas kartu su kitais kūrėjais kuria „endarkenment.co“, užsiima emancipuojančia pasaulėkūra ir miglotomis archeologijomis. 2021 m. marco kūrinys „occult words diffusing rememberance of a scented future“ pelnė Kunststiftung Apeenzell Wekbeitrag apdovanojimą. marcas rezidenciją Rupert mato kaip galimybę „susikalibruoti“ ir susitelkti, tęsti tyrimus ir praktiką, orientuotą į kvapų kultūrą, poeziją ir dainas, rašyti muziką, kurti performansus ir kompozicijas, paremtas vietiniais tyrimais bei mainais.

ISABEL MALLET 

Isabel Mallet šiuo metu gyvena ir dirba Niujorke. Menininkė seka pasaulyje pasireiškiančias pasipriešinimo (tiek žmogiškojo, tiek nežmogiškojo) formas, savo aplinkoje renka medžiagas ir objektus, iš kurių dėlioja formas ir sistemas. Jos skulptūros – tai architektūros, fotografijos, garso meno, performanso, rašymo ir kino sintezė; skirta kūnams erdvėje. Menininkė vadovauja internetiniam žurnalui „formiv.com“, šiuo metu yra žurnalo „Fieldnotes Journal“ poezijos redaktorė. Dviejų mėnesių trukmės rezidencijos Rupert metu ji telks savo tyrimus ir rašinius į knygos formatą. Ši dešimtmetį trunkanti veikla tiria metalurgijos istoriją ir jos santykį su ekonomikos raida, pasiūlant galimas tolesnes transformacijas už kapitalistinės vertybių sistemos ribų.

SARA SASSANELLI

Sara Sassanelli yra Šiuolaikinio meno instituto (ICA) kuratorė(ius) ir CONDITIONS bendradarbė(is). Ją (jį) šiuo metu domina kūryba, kurioje susikerta garso ir choreografijos praktikos bei tyrimai skirti socialiniam šokiui bei reivo kultūrai. Naujausi Saros projektai: „minus one“ su Scorpio Red, „Eastern Margins“, „Gribs“, „Rat Zine“ ir „Goon Club All Stars“ (2022 m.), Eve’os Stainton „Dykegeist“, Martino O’Brieno „The Last Breath Society“ (2021 m.), Rebecca’os Salvadori „Rave Trilogy“ (2020 m.). Taip pat „The Tender Interval: Studies in Sound and Motion“ (2020 m.) – susitikimas, kurio metu nagrinėtos transformuojančios garso ir šokio praktikų savybės ir vienai nakčiai įvyko Šiuolaikinio meno instituto perleidimas queer klubo INFERNO kolektyvui (2020 m.).

LUCY ROSE SOLLITT

Lucy Rose Sollitt yra Londone gyvenanti filosofė ir tyrėja. Ji siekia apčiuopti naujo, besiformuojančio meno kontūrus ir jo sąsajas su technologijomis, ekonomika bei ekologija. Šia įvairiais masteliais jos vykdoma veikla analizuojami sisteminiai reiškiniai ir subjektyvi / tarpsubjektinė įkūnytoji patirtis. Autorę motyvuoja tikėjimas menu kaip jausmine žinija, nuostaba ir teisingesnių bei prasmingesnių sambūvio formų paieškos.

Lucy rašo, kuruoja, rengia strategijas ir vysto politiką įvairiose organizacijose: nuo FACT, „Serpentine Galleries“ ir „Rhizome“ iki Goethe’s instituto, DACS, „Tate“, Anglijos menų tarybos ir net Jungtinės Karalystės vyriausybės. Ji nuolat dalyvauja grupinėse diskusijose, skaito paskaitas „Christie’s“ ir RCA, konsultuoja menininkus. Lucy taip pat yra „Furtherfield“ patariamosios tarybos narė.

Neseniai Lucy baigė naują tiriamąjį ir apmąstymų darbą „The Synthetic Sacred: How the thin places in art offer a redemptive relationship with hybrid ecologies“. Dabar ji žada apibendrinti įžvalgas ir apsvarstyti būsimų veiklų kryptį.

EMILIA TAPPREST 

Emilia Tapprest / NVISIBLE.STUDIO – Amsterdame gyvenanti filmų ir vizualiųjų menų kūrėja. Savo darbuose tyrinėja, kaip suprojektuotos sistemos, infrastruktūros ir sąsajos veikia mus „afektiniais“, nesąmoningais būdais. Helsinkio Aalto universitete Tapprest įgijo kolaboratyvaus ir industrinio dizaino magistro laipsnį, o 2019 m. Sandberg institute baigė vaizduojamųjų menų ir kino magistro studijas. Menininkė yra Jano van Eycko akademijos (2021 m.) ir „FilmForward“ (2021 m.) alumnė, priklauso pasaulėkūros tyrimų duetui „Liminal Vision“. Vieno mėnesio trukmės rezidencijos Rupert metu Emilija kartu su tarptautine stebėtojų ir kūrėjų grupe plėtos „ambicingą pasaulėkūrą“ kaip tiriamąją iniciatyvą. Taip pat su Vilniuje gyvenančiais šokėjais ir atlikėjais kurs kinematografinius prototipus būsimam vaidybiniam filmui.

PAM VIRADA

Pam Virada – menininkė, tyrinėjanti kino ir laikiškumo sąvokas kaip priemones, padedančias perprasti vaiduokliškas jėgas ir intymias istorijas namų erdvėse. Dalis ankstesnių jos darbų eksponuoti arba rodyti „Liste“ meno mugėje Bazelyje, „Eye Filmmuseum“ Amsterdame, „Birkbeck“ judančių vaizdų institute Londone, „Smithsonian“ nacionaliniame Azijos meno muziejuje Vašingtone, Tokijo fotografijos meno muziejuje ir kitose institucijose. Menininkė 2022 m. baigė interjero architektūros magistro studijas „Sandberg“ instituto Betarpiškų erdvių studijoje (ang. Studio for Immediate Spaces). Rezidencijos Rupert metu menininkė tirs kaip istorija formuoja dabartį, pasitelkdama „vaiduoklių ekskursijas“ kaip priemonę kurti reginį, susaistantį urbanistinius objektus bauginančiomis miesto ir šalies istorijomis. P. Virada tyrinės šio reiškinio potencialą, jo galią prikelti praeities vaizdinius pasakojant, lankantis tam tikroje vietoje ir analizuojant asmenines istorijas, žmonių perpasakojamas iš kartos į kartą. 

AMY WATSON 

Amy Watson yra nepriklausoma kuratorė ir Johanesburge įsikūrusios meno organizacijos POOL, kuri remia menininkus bendradarbiaudama, užsakydama ir atstovaudama jų darbus, direktorė. Kartu su organizacija NGO („Nothing Gets Organised“) POOL šiuo metu užsako naujus meno kūrinius prisiimdama „World Weather Network“ nuotolinės stoties vaidmenį. A. Watson kartu su kitais įkūrė „wherewithall“ – duomenų bazę, skirtą nepriklausomų kuratorinių praktikų tyrimams ir priemonėms. Kiti žymūs jos kuratoriniai projektai ir parodos: „How To Disappear“ (2020 m.), „Soft Architectures“ (2019 m.) „Goodman“ galerijoje Johanesburge ir Keiptaune, „Ângela Ferreira: South Facing“ (2017 m.) Johanesburgo meno galerijoje ir „Sightings“ KZNSA, Durbane (2015 m.). Parodos „The ear of a whale“ išeities taškas – banginio ausies būgnelis. Šį už kitus banginio kaulus tankesnį, į žmogaus delną telpantį objektą banginių medžiokle užsiimdavę jūreiviai saugodavo kaip suvenyrą. Šis talismanas projekte padeda atsekti kolonializmo ir postkolonializmo laikų vandenynų istoriją bei apmąstyti, kaip ji kuriama per daugiau nei žmogiškuosius santykius.

EVELYN WH-ELL 

Evelyn Wh-ell yra menininkė(as), rašytoja(s) ir tyrėja(s), gyvenanti(is) Kembridže. Savo praktikoje naudoja trans formas ir estetines strategijas, per parodiją ir humorą tiria lytiškojo subjektyvumo „spąstus“. Pirmąją jos (jo) monografiją „Memoirs of a Child Plot Hole: How to Escape Yourself Without Even Trying“ išleido leidykla „Sticky Fingers Publishing“. Šiuo metu menininkė(as) yra Derio / Londonderio šiuolaikinio meno centro 2022–2024 m. mokslinė(is) bendradarbė(is), rengia kolegialų rašytinį projektą apie folklorinius velnius, queer vyriškumą, aprangos kodus, smurtą ekrane ir besiartinančios mirties nuojautas. Evelyn rašiniai publikuoti „Another Gaze“, „Art Monthly“, „Cambridge Literary Review“, „World Picture Journal“ ir „permeable barrier“. 2022 m. ji (jis) rašė pagal užsakymą leidiniui „New Contemporaries“. Būdama(as) Rupert, Evelyn dirbs prie rašomojo ir tiriamojo projekto, tęsdama(as) jau pradėtą trans žanrų tyrimo liniją. Rezidencijos metu menininkė(as) kurs naują „pasirink nuotykį pats“ žanro tekstinį kūrinį, kuriame, pasitelkdama(as) trans matomumo, internetinių informacijos bedugnių ir subjekto formavimo istorijas ir teorijas, tyrinės lyties keitimo santykį su naratyvinių formų kūrimu.

Visos rezidencijos yra nemokamos dėka Lietuvos kultūros tarybos, TechZity ir Nordic Culture Point paramos.

Vaizdas: menininkės Pam Virada instaliacijos „Jokios transcendencijos, tik imanencija“ (angl. No Transcendance, Only Immanence) kadras, fotografė Sankrit Kulmanochawong, 2022