Tirpstant: Garso performansų vakaras
Lapričio 6 dieną, penktadienį, Rupert maloniai kviečia į garso performansų vakarą „Tirpstant“, kuris vyks virtualiai nuo 20 valandos vakaro Rupert Facebook ir Youtube paskyrose. Jame naujus, specialiai renginiui kurtus performansus pristatys menininkų duetai „Eye Gymnastics“ (Viktorija Damerell ir Gailė Griciūtė), „Liudmila“ (Milda Januševičiūtė ir Miša Skalskis). Renginio metu taip pat virtualiai (dėl Covid-19) bus pristatytas buvusios Rupert rezidentės, menininkės Cara Tolmie performanso „Cyacrual“ atlikimas.
XX amžiaus pradžioje impresionistai buvo susižavėję garso kaip eterio ar energijos – klampios ir neaiškios terpės tarp apčiuopiamų daiktų – idėja. Debussy komponavo garsus tarsi jie būtų debesys ar kvepalai. Taip suvoktas, o tikriau, pajaustas garsas vis išnyra – akusmatinės, ambient, triukšmo ar eksperimentinės šokių muzikos pavidalais. Nelinkę būti pažabotais, per plyšius ir įtrūkius garsai randa būdų prasiveržti į erdves, kuriose jų neturėjo būti. Pakeliui atsimušdamos, ir, iš dalies, susigerdamos į baldus, grindis, sienas, lubas ir kitus, organiškus kūnus, melodijos susipažįsta su medžiagiškais riboženkliais ir barjerais, matuoja atstumus tarp judesių bei žvilgsnių. Jos užgožia nereikalingus arba pridengia būtinus pokalbius. Nors visa tai gali būti išversta į kalbinę plotmę natomis, atvaizduota bangos formomis, būtent efemeriškai laike besikerojantis garsas veikia aplinką, kurioje jis atsiduria, o tuo pačiu ir joje atsidūrusiuosius.
Kai kuriose, tam palankiose situacijose, susitikimas tarp kūnų, kurie atlieka, balsų, kurie dainuoja ir klausančių kūnų, jaučiančių ir juntamų, kuria erdves santykiui, kuriam dar nepavyko materializuotis kitomis formomis. Nepastebima, bendra erdvė prašo pasitikėjimo iš visų – balso, ausies, žvilgsnio, alkūnių ir klubų – neįvardindama išankstinių sąlygų. Susidūrimai garsinėje terpėje šnibžda būdus būti kartu, ir kontūrus to, kas galėtų virsti medžiaga – tokių susitikimų buveinėmis.
Eye Gymnastics (Viktorija Damerell ir Gailė Griciūtė) „Albumo pristatymas“ – tai septynių dainų gyvo balso koncertas. Jo metu menininkių duetas atliks įvairiais laipsniais šokiui tinkamus kūrinius. Programoje – „Bitter Night“, „Face to Face“, „Addicted to You“, „Boreades“, „Let the World Inside“, „Sadness and Joy“ bei „You Destroy Me“. Eye Gymnastics duetas bendradarbiauja kurdamos eksperimentinės muzikos performansus, vokalines instrukcijas bei užkalbėjimus. Jų tyrinėjimuose jusliški tembrai persipina su tamsiais ritmais, užkalbėjimais, mentalinėmis kelionėmis ir pop aidais.
Liudmila (Milda Januševičiūtė ir Miša Skalskis) pristatys naują performansą, kuris praplečia jų ankstesnius garsinius eksperimentus, žaismingai jungdamas pop ir folk muzikos elementus tyrinėjant melancholijos ir rūpesčio temas. Milda Januševičiūtė – kultūros sociologė ir menininkė, gyvenanti Vilniuje ir Roterdame. Miša Skalskis – menininkas, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje, Roterdame ir Helsinkyje. Tiek asmeninėse kūrybos praktikose, tiek dirbdami kartu, menininkai pasitelkia biografines ir autobiografines istorijas. Jomis jie nagrinėja egzistencines sąveikavimo apraiškas ir tai, kaip įsitikinimai, tikėjimo formos, viltis bei kūnas nulemia galios pasiskirstymą tarp žmogaus ir pasaulio. Pasitelkdami savo abejotiną brandą, nerimą ir baimes, jie bando naujai atrasti autentiškumo reikšmę šiuolaikinėje kultūrinėje terpėje.
Caros Tolmie „Cyacrual“ – tai kreipimasis į „Al 288-1“ arba „Dinkinesh“ šonkaulius, vienos seniausių žinomų dvikojų moterų, dar žinomos kaip Lucy, pagal Bitlų dainą „Lucy in the Sky with Diamonds“. Patyrinėjusi ASMR primenančius šepetėlio ir oro švelniai pučiamo į mikrofoną šiurenimą, Cara ryžtasi nepaliaujamam savo vardo ir „Lucy“ vardo tariamo atbulai („Ycul“) kartojimui. Caros vardas įdainuojamas iškvėpiant, „Ycul“ įkvėpiant. Šonkaulių medžiaginė versija yra įsiūta į Caros marškinius. Jų dizainas – sumažintas „Besiklausančios užuolaidos“ variantas, didelio tūrio kabančios instaliacijos, sukurtos kartu su Susanna Jablonski jų tęstiniame projekte „Lytis ir garsas“ (angl. „Gender on Sound“). Cara siekia pažaboti, netgi išsunkti (jeigu galėtų) Bitlų garsus iš šių kaulų. Ji ramina juos savo šepetėliu, pasveikina juos alternatyvioje garso kūrimo paradigmoje, negu ta, kuri šiuos šonkaulius apibrėžė. Tai tarsi muzika, kuri glosto, besisunkdama iš mažų plyšių tarp kūnų ir kūnuose. Tai muzika matanti garso ir klausymosi potencialą transformuojančiame, o ne apibrėžiančiame patyrime.
Cara Tolmie kūryba jungia performansą, muziką ir video. Jos kūriniai tyrinėja performatyvias technikas, sujaukiančias emocines ekonomikas įprastai siejamas su „Dainininkės“ figūra, naudodama defamiliarizuotą, keistą ir „sempluotą“ balsą. Bendradarbiavimas yra vienas pagrindinių jos meninės praktikos ir tyrimų aspektų. Pastaruoju metu ji dirbo su Stine Janvin, Zoë Poluch, Kim Coleman, Will Holder, Seymour Wright, Paul Abbott su grupe ULAAPARC, ir meninio tyrimo projektuose „Gender on Sound“ su Susanna Jablonski ir „The Glossary of the Event“ su Frida Sandström ir Aleksei Borisionok. Savo kūrybą ir performansus menininkė plačiai pristatė tokiose erdvėse kaip Moderna Museet, Borealis festivalis, Berlyno KW, Cafe OTO, Edition festivals, Frieze Projects, Bonniers meno centras, Counterflows festivalis, Chisenhale galerija, Pietų Londono galerija, Kamdeno menų centras, Whitechapel galerija, Index, Marres, OUTPOST, Spike Island, Tramway, Tate Modern and Block Universe festivalis. Menininkė taip pat yra viena iš Cesura//Acesso žurnalo redaktorių, bei pelnė 2016-aisiais metais pelnė prestižinį Paul Hamlyn apdovanojimą.
Renginio kuratorius Adomas Narkevičius. Renginį organizuoja Rupert meno ir edukacijos centras. Dėkojame Sodas 2123 ir Palanga Street Radio.
Rupert veiklą remia Lietuvos kultūros taryba.