Paskelbti Rupert rezidentai 2022 metams

Džiaugiamės galėdami pasidalinti naujai atrinktų rezidentų sąrašu! 2022 m. Rupert rezidencijų programoje dalyvaus menininkai, kuratoriai, rašytojai ir tarpdisciplininiai tyrėjai, kurie savo rezidencijų metu vystys individualius projektus bei turės galimybę susipažinti su Lietuvos meno scena bei pristatyti savo kūrybą vietinėms bendruomenėms. 

Rupert 2022 metų rezidencijų programos dalyviai ir jų biografijos:

Andrius Arutiunian

Andrius Arutiunianas (Armėnija/Lietuva/Olandija) – menininkas ir kompozitorius, kūryboje pasitelkiantis objektus, instaliacijas ir laiku grįstą bendradarbiavimą su muzikantais bei atlikėjais. Pastaruoju metu jo parodos ir pasirodymai rengti „FACT“ Liverpulyje (2021), „Rewire festival“ Hagoje (2021), „werkleitz“ Halėje (2021), „Stedelijk Museum“ Amsterdame (2019), „documenta 14“, „Parliament of Bodies“ Kaselyje (2017), ir Šiuolaikino meno centre Vilniuje (2017). Menininkas rezidavo Paryžiaus „Cité Internationale des Arts“ (2021), „EMARE/EMAP“ (2020), Sienos „Amant“ (2020), Geitshedo Baltijos šiuolaikinio meno centre (2019), Karlsrūjės „ZKM“ Meno ir medijų centre (2019) ir Jerevano „Quartertone“ (2018). 

Boz Deseo Garden

Boz Deseo Garden (JAV) – menininkas(ė) iš okupuotos ir neatlaisvinamos Tongva genties teritorijos (Los Andželo), kurių praktika apima archyvinius tyrimus, rašymą, fotografiją, videomeną ir skulptūrą. Boz Deseo Garden suteiktas vizualiųjų menų bakalauro diplomas Kalifornijos menų institute. Šiuo metu menininkas(ė) siekia naujųjų žanrų menų magistro laipsnio UCLA. Kūriniuose daug dėmesio skiria nusigręžimui nuo prieš juodaodžius nukreiptų, Žmogaus sulytintų pasakojimo režimų, įsivaizduojamų per transatlantinės prekybos vergais laikotarpį ir po jo, ir atsigręžimo į buvimo būdus bei santykių žymėjimą per tapsmą daugiau-nei-žmogumi.

Danae Io 

Danae Io (Graikija/Olandija) – Roterdame ir Atėnuose gyvenanti menininkė. Savo praktikoje tyrinėja kalbą kaip aktyvų veiksnį sisteminant ir kodifikuojant sociopolitines infrastruktūras. Eindhoveno Dizaino akademijos „MA Critical Inquiry Lab“ edukatorė. Viena iš tyrimų projektų „System of Systems“ ir „Schemas of Uncertainty“ iniciatorių. Tekstai publikuoti „Sternberg Press“, Serralves šiuolaikinio meno muziejaus ir „Contra Journal“. Darbai eksponuoti Amsterdamo „Kunstverein“, Atėnų „Sub Rosa Space“ ir „Grace“, Hagos „Stroom“, Roterdamo „Het Nieuwe Instituut“, Amsterdamo „Rozenstraat“, Prahos „Display“ ir San Paulo „SESI Gallery of Art“. Menininkė yra bendradarbiavusi su Rosa Luxemburg-Stiftung, Londono „Arts Catalyst“, Sandberg institutu ir Atėnų „State of Concept“. 

Davinia-Ann Robinson

Davinia-Ann Robinson (Jungtinė Karalystė) – menininkė, savo praktikoje tirianti, kaip presencing (angl. sensing – jutimas ir presence – buvimas) bėgimas ir taktiliškumas ardo kolonijines ir imperialistines sistemas, per kurias artikuliuojama gamta ir spalvotųjų kūnai. Tai atliekama tyrinėjant juodaodžių, rudaodžių ir čiabuvių santykius su žeme bei „kolonijų gamtos aplinkomis“. Davinia-Ann savo darbais reaguoja į asmenines interakcijas su „kolonijinėmis“ emocijomis, kurias patiria kaip juodaodis moteriškas kūnas, pasiremdama savo intensyviu santykiu su žeme kaip gyva materija, kurią tyrinėja per skulptūrą, garsą, rašymą ir performansus. Davinia-Ann suteiktas vizualiųjų menų magistro laipsnis Slade dailės mokykloje (JK) 2021 m., šiuo metu ji yra Goldsmiths universiteto (JK) doktorantė.

Drew Zeiba

Drew Zeiba tekstai atsiduria ties kalbos, architektūros ir vaizdų ribomis. Jo kritiniai ir publicistiniai straipsniai publikuoti įvairioje periodikoje: „Artforum“, „The Architect’s Newspaper“, „PIN-UP“ ir „W Magazine“, taip pat monografijoje Andy Warhol: Love, Sex & Desire (Taschen). Pastarieji personaliniai ir grupiniai projektai pristatyti muziejuose ir galerijose tarptautiniu mastu, įskaitant Čikagos Šiuolaikinio meno muziejų, „New Museum“, Švedijos nacionalinį architektūros ir dizaino muziejų ArkDes, bei visai neseniai – 13-ąją Šanchajaus bienalę.

Gillies Adamsonas Semple

Gillies Adamsonas Semple (Škotija) – Londone gyvenantis ir kuriantis menininkas, „Central Saint Martins“, Stokholmo Karališkojo menų instituto ir Slade dailės mokyklos absolventas, pelnęs magistro laipsnį. Savo kūryboje plėtoja supratimą apie tai, kaip garsą galima laikyti tokia pat fizine materija kaip ir bet kuri kita, pasitelkia muzikos ir garso įrašymo sistemas kaip akstiną fiziniam darbui bei architektūrinei intervencijai. Londono Haknio rajone įkūrė „springseason“– menininkų išlaikomą erdvę, studiją ir rezidentūros programą, kuri suteikia vietą neapribotam menininkų darbui. 

Isabella Benshimol Toro

Isabella Benshimol Toro (Venesuela) dirbanti skulptūros ir instaliacijų srityje. Jai suteiktas vizualiųjų menų magistro laipsnis Londono Goldsmiths universitete ir tapybos bei vizualiųjų menų bakalauro laipsnis (su pagyrimu) Naujojoje Milano dailės akademijoje. Naujausi darbai eksponuoti „Timothy Taylor Gallery“ Niujorke; „CCCC Centro del Carmen de Cultura Contemporánea“ Valensijoje ir „Intersticio“ Madride. Savo darbais analizuoja kūną kaip paslaptingą talpyklą, permąsto konceptualų žmogaus kūno persmelkiamumą ir porėtumą. Žavėdamasi buitine kasdienybe bei ją palaikančiomis nesąmoningomis rutinomis, atkuria intymius ir buitiškus gestus, kūniškas reakcijas, sluoksnius ir objektus, persmelkiančius emulsinį tyro ir netyro, švaraus ir purvino, realaus ir išgalvoto pasaulį.

Bin Koh

Bin Koh (g. Pietų Korėja) – vizualiųjų menų kūrėja, gyvenanti Amsterdame. Savo praktikoje ji nagrinėja būdus, kuriais skaitmeninio ir socialinio darbo sistemose marginalizuojama vizualinė bei garsinė moters kūno ir balso reprezentacija. Savo kūryboje ji formuoja vizualią ir performatyvią raišką, apimančią viską nuo svetingumo iki priešiškumo, tyrinėja programinės įrangos klaidų potencialą tapti rezistencijos bei rezonanso tarp žmonių ir skaitmeninių objektų reprezentacija. Menininkei suteiktas meno magistro laipsnis Sandberg institute, taip pat vokalo magistro (NL) laipsnis, naujausi darbai rodyti „Venice Art Projects“, 2021 m. Porto dizaino bienalėje, Seulo „Typojanchi 2021“ ir kt. 

Lynton Talbot

Lyntonas Talbot yra „Parrhesiades“ – daugiaplatformės projektinės erdvės menininkams, dirbantiems su rašytine, sakytine ar kitaip išreikšta kalba – įkūrėjas. Taip pat vienas pirmųjų OFFSHORE – klajojančios performansų kompanijos ir pedagoginės struktūros, 2017 m. inicijuotos Cally Spooner – dalyvių. OFFSHORE yra rinkęsi Niujorko Šveicarijos institute, Leveno „The M Museum“; Singapūro „CCA“, Paryžiaus Nacionaliniame šokio centre, bei Londono „Serpentine Galleries“ ir „The Whitechapel“. 2019 m. Lyntonas kartu su Hana Noorali kuravo David Roberts Foundation parodą „The Season of Cartesian Weeping“, tapusia dar viena kasmečių bendrų kuravimo veiklų serijos dalimi, o 2021 m. jų knygą Intertitles, an anthology at the intersection of writing and visual art publikavo leidykla „Prototype Press“. Tarp ateities projektų numatyta  paroda Niujorke, „The Amant Foundation“, kartu su Quinn Latimer bei Zagrebe, „Galerija Prozori“.

Mika Hayashi Ebbesen

Mika Hayashi Ebbesen (Japonija/Norvegija) yra menininkai, šiuo metu gyvenantys Berlyne, dirbantys nepriklausomos meno spaudos sektoriuje, sau priskiriantys dažnių raganos tapatybę pseudonimu Mikatsiu. Ankstesnė tarpininkavimo patirtis rengiant parodas paskatino domėtis pasaulio istorija ir dekolonijinėmis strategijomis; šis susidomėjimas savo ruožtu paveikė ir jų požiūrį į redagavimą bei kalbų tarpusavio santykius. Menininkai priklauso „From Breath To Matter“ – platformos ir performansų serijos, tyrinėjančios balsą kaip mediumą garso ir šokio srityje – kuratorių komandai, kartais atlieka kūrinius violončele.

Mike Sperlinger

Mike’as Sperlingeris (Norvegija/Jungtinė Karalystė) – Osle gyvenantis rašytojas ir kuratorius. Sukūrė nemažai tekstų katalogams, pastaruoju metu – Edui Atkinsui, Wojciechui Bruszewski, Ruthai Buchanan, Laurent‘ui Montaronui ir Marianne Wex – yra prisidėjęs prie įvairių publikacijų: „Afterall“, „Dot Dot Dot“, „Texte zur Kunst“ it kt. (Nida‘os Ghouse sudarytą jo tekstų apie rašančius menininkus kolekciją numatoma išleisti 2022 m.) Anksčiau buvęs vienu Londono LUX įkūrėjų, šiuo metu Norvegijoje vysto naują organizaciją „PRISMS“, skirtą eksperimentams su judančiais vaizdais.

Murat Adash

Muratas Adashas (Jungtinė Karalystė) – vokiečių ir turkų kilmės menininkas, savo performansais grįstoje praktikoje plėtojantis architektūriškai motyvuotas, choreografiškas tiriamąsias užklausas apie tai, kaip užimama erdvė, kaip ja dalijamasi, ir kaip ji transformuojama, bei kaip ją galima perkonfigūruoti ir naujai įsivaizduoti, kuriant naujus buvimo erdvėje būdus. Pasitelkdamas judesį kaip mediją, Adashas tyrinėja efemerišką fizinių barjerų prigimtį – ypač dinamiškas ribas tarp atlikėjų ir žiūrovų, bei erdves, kuriose jie susitinka.

 Omsk Social Club

„Omsk Social Club“ kūryba gimsta tarp dviejų apgyvendintų pasaulių – įprasto gyvenimo ir vaidmenų žaidimo. Šie pasauliai susilieja į viena ir pereina į teritoriją, kurią „Omsk“ 2017 m. pavadino „Real Game Play“ (RGP, liet. „tikrovės žaidimas“). Šis „Omsk“ darbo procesą nusakantis terminas tapo stimulu eksperimentuoti ir bandyti suformuoti naujas kultūrinių vertybių sistemas, palaikančias tarpusavio priklausomybę, pasaulėkūrą ir kooperaciją. 

Philip Coyne

Philipas Coyne (Jungtinė Karalystė/Olandija) – menininkas, rašytojas ir edukatorius, šiuo metu gyvenantis Amsterdame, savo darbais siekiantis išnagrinėti ir atskleisti socialinio gyvenimo poetiką bei politiką. Coyne’as studijavo Lidso Beketo universitete (vaizduojamųjų menų bakalauras), „School of the Damned“ (neakredituotas magistras) ir Sandberg institute (vaizduojamųjų menų magistras), kur šiuo metu dėsto. Daugiausia pasitelkdamas skulptūrą ir tekstą, savo naujausias darbais nagrinėja komunalinę prabangą ir kolektyvinį džiaugsmą, „juodojo metalo“ bei JK garage šokių muzikos žanrus, urbanistines dykvietes, bendrąjį antagonizmą ir draugystės erotiką.

Ricki Dwyer

​​Ricki Dwyer gyvena ir kuria San Fransiske, daugiausia dirba su paveldiniais amatais. Studijinius kūrinius dažniausiai pradeda ant audimo staklių, tuo tarpu savo tyrimais nagrinėja tekstilės ir jos pramonės ekonominę istoriją. Kūriniai, pateikiantys audimą kaip paskirų siūlų supynimą į stipresnę visumą, tyrinėja santykį tarp individo autonomijos ir bendruomenės stiprumo; santykį tarp siūlo ir audeklo.

Sam Williams

Samas Williamsas (Jungtinė Karalystė) – Londone gyvenantis vizualiojo meno ir filmų kūrėjas, dirbantis su judančiais vaizdais, performansais ir koliažais. Šiuo metu savo tyrimuose skiria daug dėmesio požiūriams į tarprūšinius įsipainiojimus, ekologines sistemas ir liaudies mitologijas, siekdamas generuoti idėjas ateities gyvenimo būdams. Samas yra „Somerset House Studios“ reziduojantis menininkas. Jo kūryba pristatyta įvairiose institucijose ir festivaliuose, įskaitant „Somerset House“, „Siobhan Davies Dance“, „South Kiosk“, „Tate Britain“ ir „Sadler’s Wells“ (Londonas), Outpost (Noridžas), Baltic39 (Niukaslas), Kino Arsenal (Berlynas), She Will (Oslas) ir Oberhausen. Kaip audiovisualinės grupės „Emptyset“ narys dalyvavo tarptautiniuose pasirodymuose ir pristatė bendrus kūrinius su choreografe Rosemary Butcher MBE įstaigose „The Place“ (Londonas), „Nottingham Contemporary“ (Notingemas) bei „Akademie der Künste“ (Berlynas). 

Sarah Friend

Sarah Friend – menininkė ir programinės įrangos inžinierė, kurios specializacija – blockchain ir peer-to-peer tinklai. „Berlin Program for Artists“ dalyvė, viena iš „Ender Gallery“ – meno rezidentūros, atliekamos žaidime „Minecraft“ – įkūrėjų, „Recurse Centre“ – programuotojų poilsio centro – absolventė ir „Our Networks“ – konferencijos, skirtos visiems išskirstytojo tinklo aspektams, organizatorė. Pastaruoju metu jos darbai rodyti Kanados „Illingworth Kerr Gallery“, Hamburgo „Kunstverein“, Linco (Austrija) „OÖ Kultur“, Kelno „Galerie Nagel Draxler“, Ciuricho „suns.works“ ir Berlyno „Floating University“. 

Yassmin Abdel-Magied

Yassmin Abdel-Magied – Londone gyvenanti ir dirbanti rašytoja iš Australijos ir Sudano. 2021 m. atliko rezidentūrą Paryžiaus „Cité Internationale des Arts“, kurios metu dirbo prie spektaklio apie organizacijos, siekiančios išnaikinti juodaodžius, vidinę veiklą, užbaigė esė rinkinį „TALKING ABOUT A REVOLUTION“ ir adaptavo savo paauglystės romanus „Goalpost Pictures“ televizijos serialui. Būdama 16-os, Yassmin įkūrė ir devynerius metus vadovavo „Youth Without Borders“, o vėliau davė pradžią organizacijai „Mumtaza“, siekiančiai įgalinti spalvotąsias moteris.

Yen Chun Lin (Yen + Čia)

„Here, a nut falls twice“ – tai bendradarbiavimo projektas, išsivystęs iš Yen Chun Lin (Taivanas/Vokietija) meninio tyrimo apie garsą, dulkes, periferinį žinojimą, animizmą, sensorinius slenksčius, sąmonės lauką ir slenkstines erdves. Projektu tiriama, kaip per jutiminio suvokimo pokyčius būtų galima įdarbinti empatiją ir kaip šis emocinis ryšys galėtų paveiki materialias patirtis pasaulyje, tokiu būdu kartu kuriant bendrą „čia“. Pasitelkiant įvairias bendradarbiavimo formas, projektu „Here, a nut falls twice“ ieškoma naujų žinių kūrimo būdų, paremtų klausymosi kaip įkūnytos kolektyvinės patirties apykaitiniu procesu. Projektas nuolatos įsivaizduojamas iš naujo ir performuojamas tarsi organiškas kūnas, suvokiantis besikeičiančią aplinką ir į ją reaguojantis.

Rezidencijų Programos atrankos komisiją sudarė „Rupert“ komandos nariai: Julija Reklaitė, Milda Batakytė, Tautvydas Urbelis, Monika Lipšic ir kviestinis žiuri narys, menininkas, „Autarkia“ projektų erdvės Vilniuje įkūrėjas – Robertas Narkus. Robertas buvo išrinktas atstovauti Lietuvai 59 -ojoje tarptautinėje Venecijos meno bienalėje.

Visos rezidencijos yra nemokamos dėka Lietuvos kultūros tarybos, TechArts, Nordic Culture Point, Hestia Artistic Journey Foundation paramos.

Nuotrauka: Philip Coyne, „I Want To See All Of My Friends In One Place“, 2020. Fotografas: Philip Coyne